Skip to content

Inovacijomis susižavėję jaunieji verslininkai: Lietuvos rinka – tik bandymų poligonas

2013/02/21

Andrius Darulis ir Vaidas Talačka_smNuo gražiai skambančios idėjos iki produkto sukūrimo ir jo pardavimo – kelias nelengvas, tačiau įdomus. Tuo įsitikino prieš pusantrų metų KTU regioniniame mokslo parke (RMP) inovatyvų verslą pradėję du jauni, ambicingi kauniečiai. Nors jau yra įgiję nemažai patirties, žinių, išžvalgę šalies rinką, vienmečiai 26 m. Vaidas Talačka ir Andrius Darulis vis dar nėra praktikoje realizavę savo sukurtos kompiuterinės vaizdo atpažinimo sistemos „AceVision“. Todėl dabar svarbiausias jų tikslas – gauti pirmąjį užsakymą, gerai užsirekomenduoti ir žengti toliau – į Lietuvos ir užsienio rinkas.

Inovatyvi produkcijos kokybės tikrinimo ir rūšiavimo sistema „AceVision“ skirta atpažinti ir pašalinti brokuotus gaminius gamybos linijose, pasitelkus vaizdo atpažinimo įrenginius. Kiekvienu atveju, atsižvelgiant į įmonės poreikius, sukurta modulinė sistema pritaikoma konkrečiai. „AceVision“ yra susidomėjusios septynios Lietuvos bendrovės.

Projektas kol kas išbandytas tik laboratorinėmis sąlygomis, todėl prieš pusantrų metų įkurtą bendrovę „Agito“ tenka išlaikyti patiems. „Abu dirbame per du darbus: vienas jų pinigus uždirba, kitas – „suvalgo“, – šypteli V.Talačka.

„Agito“ įkūrėjai neabejoja, kad, nuosekliai ir kryptingai dirbant, anksčiau ar vėliau sėkmė juos aplankys. Verslumo skatinimo projekto START tinklaraščio Pradejau.lt skaitytojų dėmesiui – atviras pokalbis su jaunaisiais verslininkais Vaidu Talačka ir Andriumi Daruliu.

Verslą sugalvojo pietaudami

– Sakoma, kad patikimas, ta pačia idėja degantis verslo partneris – sėkmingos veiklos garantas. Kaip jūs susiėjote ir nusprendėte kartu kurti verslą?

– (Andrius) Dar vienas kito nepažinodami jau svajojome, kad būtų įdomu suktis verslo pasaulyje. Paskui susitikome universitete – buvome bendrakursiai. Nuo antro ar trečio kurso įsidarbinome įmonėje, kurioje ir dabar dirbame. Įmonė diegia verslo valdymo sistemas. Įsidarbinome programuotojais, vėliau tapome verslo konsultantais bei vadovais. Šis darbas mums suteikė labai vertingos patirties bei žinių: išmokome bendrauti su klientais, supratome verslo valdymo peripetijas.

– (Vaidas) Kartu dirbome, kartu pietaudavome, o pietaudami nuolat kalbėdavome, kad norėtųsi ką nors įdomaus padaryti. Prieš pusantrų metų pradėjome fantazuoti. Nežinojome, ką norime daryti, bet norėjome. Galime daug ką daryti, tačiau norėjosi kažką naujo sugalvoti, realizuoti savo žinias.

Nors geriausiai išmanome programavimą ir matematiką, kurti programinės įrangos verslui nesinorėjo. Norėjosi sukurti kažką materialaus, ką galėtum pačiupinėti, kas realiai veiktų.

– Kodėl nusprendėte kurti gamybos brokui skirtą vaizdo atpažinimo sistemą?

– (Vaidas) Pačioje pradžioje buvo įdomi robotika, vėliau – automatika. Pasidomėjome, pasibandėme, pasikonsultavome. Tada pradėjome ieškoti klientų. Visiškai atsitiktinai atsirado pirmas klientas, kuriam prireikė konvejerio. Kai atsirado klientas, įkūrėme įmonę.

Tuomet supratome, kad siūlome labai abstrakčiai – galime kaip ir viską, bet kaip ir nieko. Supratome, kad automatika yra labai sudėtinga sritis – jei neturi vardo, įdirbio ir patirties, tai niekas iš tavęs nieko ir nepirks.

Tada nusprendėme, kad mums įdomus vaizdo atpažinimas, kad šioje srityje turime žinių, patirties. Ir tai jau buvo pakankamai konkretu – kokybės kontrolės uždaviniai: broko atpažinimas, rūšiavimas. Šitoje srityje pritaikėme tai, ką mokėmės – matematiką (abu yra baigę Kauno technologijos universitetą, – red. past.).

– (Andrius) Pirmą pusmetį pardavinėjome robotus, bet nieko nepardavėme. Antrą pusmetį patys studijavome, ką galime padaryti, išsikristalizavome kokybės tikrinimo vaizdo sistemą.

Dabar mūsų pardavimo taktika tokia: važiuojame į įmonę, prisistatome, paprašome brokuotos produkcijos pavyzdžių ir atliekame galimybių tyrimą, t.y. brokuotus gaminius parsivežame, nufilmuojame, atliekame tyrimus, aprašome ir tuomet nusiunčiame įmonei konkretų jiems pritaikytą pasiūlymą.

Ieško nestandartinių sprendimų

– Papasakokite plačiau apie savo sukurtą sistemą „AceVision“.

– (Andrius) Kaip minėjome, mūsų tikslas yra su vaizdo atpažinimo priemonėmis atpažinti brokuotus daiktus ir juos atrinkti. Pavyzdžiui, jei ant plėvelės gamybos metu atsiranda svetimkūnis, ji jau netinka, dėl estetinių dalykų, maistui, tačiau ją kuo puikiausiai galima naudoti statybų pramonėje.

Kita pavyzdys, sistema gali atpažinti, ar gerai ant jogurto indelio atspausdinta etiketė, taip apsidraudžiant, kad, klaidos atveju, nereikėtų į nuostolius nurašyti visos produkcijos partijos.

Sistema praktikoje atrodo taip: reikiamame gamybos proceso taške yra įdiegiamos pramoninės vaizdo stebėjimo kameros, kurios fiksuoja judančius gaminius bei tikrina reikiamas jų savybes, kokybinius parametrus. Kompiuteris juos analizuoja ir, jeigu parametrų įverčiai nukrypsta nuo leistinų normų, sistema arba praneša gamybos operatoriui apie aptiktą nekokybišką gaminį, arba siunčia signalą automatikos įrenginiams, kurie pašalina gaminį iš tolimesnio gamybos proceso.

Sistema taip pat gali pateikti įvairias analitines ataskaitas apie aptiktus nekokybiškus gaminius: kodėl ir kaip dažnai koks brokas pasitaiko. Tai gali padėti įmonėms atrasti broko atsiradimo priežastis.

AceVision schema

– Kokios įrangos sistemos funkcionavimui reikia ir kiek ji kainuoja?

– (Vaidas) Vaizdo kameras, kurias naudojame „AceVision“ sistemai, nėra mums įprastos buitinės: jos yra specifinės ir skirtos pramonei bei sudėtingiems uždaviniams. Šių pažangių vaizdo kamerų išskirtinumas tas, kad programuotojas ją gali valdyti visais aspektais, visus parametrus. Taip pat jos dažniausiai yra atsparios dulkėms ir kitiems aplinkos poveikiams, kurių neišvengsi gamybos procese.

Kitas, ne mažiau sistemai svarbus dalykas – apšvietimas. Apšvietimo šaltiniai yra netgi brangesni už vaizdo kameras. Japoniška metro ilgio lempa kainuoja dešimtis tūkst. litų. Ieškome sprendimų, kaip viską atpiginti. Pavyzdžiui, patiems sulituoti LED apšvietimo juostą kainuoja vos kelis tūkst. Lt, o norimą rezultatą vis tiek pasiekiame.Taip ieškodami nestandartinių sprendimų, galime sumažinti kliento investicijas.

Taip pat sistemai dar reikalingas, kompiuteris, brokuotų gaminių atmetimo automatika. Sistemos pritaikymas konkrečiam uždaviniui – kūrybinis darbas.

Esame paskaičiavę, kad vienai Lietuvos plastikinių plėvelių gamybos įmonei galime pasiūlyti jiems tinkančią vaizdo atpažinimo sistemą kelis kartus pigiau nei siūlo Vokietijos bendrovės. Galbūt tai bus mūsų pirmasis užsakymas.

Žvalgosi į užsienio rinkas

– Ar daug konkurentų turite Lietuvoje?

– (Vaidas) Lietuvoje yra vienas kitas rimtas konkurentas. Mūsų šalyje ši rinka nėra tokia didelė, kad masiškai galėtum pardavinėti tokias sistemas. Gamybos įmonių Lietuvoje yra, tačiau, jų finansiniai pajėgumai ne visada leidžia investuoti į naujas technologijas.

Antra vertus, Lietuvoje žmonės mato prie gamybos linijos stovinčias dvi bobutes ir darančias tą darbą, kuriam pritaikyti kažką inovatyvaus atrodo per daug brangu ir sudėtinga. Tad inovatyvumo problema Lietuvos versle yra tikrai ne mitas.

– Per pusantrų metų ne kartą keitėsi jūsų veiklos kryptis. Nepasikeis vėl po pusmečio?

– (Vaidas) Nesakome, kad negali šiek tiek keistis, nes vis dar intensyviai ieškome savo rinkos, kurioje geriausiai galėtume pritaikyti savo turimas žinias. Ieškome sričių, kuriose galėtume sukurti ir standartizuoti savo vaizdo atpažinimo produktą. Turint konkretų uždavinį sprendžiantį produktą, būtų galima eiti ir į užsienį.

Lietuvoje didelio verslo nepridarysi. Čia – tik bandymų poligonas. Išsibandai, kas veikia, kas naudinga įmonėms, tuomet eini į užsienį. Eiti į užsienį be savo produkto yra beprasmiška.

Žinoma, gal po pusmečio pamatysime, kad Lietuvos įmonėms kelios dešimtys tūkst. litų už inovatyvią kokybės kontrolės sistemą – per daug, todėl pasuksime kitur. O gal tą pačią atpažinimo vaizdo sistemą taikysime visai kitoje srityje. Inovacijos yra labai dinamiškos. Ką dabar darai, po pusmečio ar metų jau gali būti tik istorija.

Pirmą kartą įkurti bendrovę – baisu

– Pakalbėkime apie juridinę verslo pusę. Ar įsteigti bendrovę sudėtinga?

– (Andrius) Bendrovės įsteigimas yra pakankamai greitas, tačiau baisus, kai darai tą pirmą kartą – kai susiduri su biurokratija, kai reikia įnešti pradinį 10 tūkst. litų kapitalą.

Taip pat neramino, kaip sureaguos dabartinis darbdavys – ar nesupyks, ar teigiamai pažiūrės. Jei neigiamai, kaip pragyventi be pajamų šaltinio? Ar suspėsime dirbti per abu darbus? Darbdavys pažiūrėjo geranoriškai. Žinoma, tenka aukoti vakarus, savaitgalius savo bendrovei.

Nereikia labai skubėti steigti bendrovę. Pirmiausia, reikia aplankyti savo potencialius klientus ir išsiaiškinti, ar jiems reikalingas tavo kuriamas produktas. Mes galbūt paskubėjome ir savo įmonę įkūrėme šiek tiek per anksti.

– (Vaidas) Kol bendrovė neneša pelno, jos išlaikymas kainuoja. Tačiau labai džiaugiamės, kad į mūsų komandą įsiliejo labai gabių žmonių, kurie visi taip pat yra matematikai.

Paramos – per daug įpareigojančios

– Minėjote, kad kai kurią laboratorinę įrangą pirkote gavę paramą. Galbūt apie savo verslą svajojantys studentai pernelyg baiminasi, kad viską reikia daryti tik už savus, o tiksliau – iš banko pasiskolintus, pinigus?

– (Andrius) Savų (arba investuotojų) lėšų tikrai reikės, ir reikės nemažai. Tačiau yra nemažai galimybių pasinaudoti finansine parama, tačiau, prieš jos siekiant, reikėtų žinoti keletą svarbių dalykų. Paramą, kurios suma neviršija 20 tūkst. litų, gauti yra pakankamai nesudėtinga ir nesunku. Jei paramos suma didesnė, ją gauti ir sunku, ir ji labai įpareigoja.

Reikia labai pasverti, ar verta pretenduoti ir gauti didelę ES paramą, nes reikia turėti ir nemažai savo lėšų. Be to, yra labai daug dokumentacijos, projekto įgyvendinimo eigoje esi labai apribotas keisti veiklos pobūdį, o juk mes jau kelis kartus jį keitėme ir dar neaišku kiek keisime. Ką daryti, jei vykdysi projektą plėvelių kokybės kontrolei, o vėliau paaiškės, kad to vis tik niekam nereikia?

– (Vaidas) Esame gavę 20 tūkst. litų vertės investicinį čekį. Už juos galima pirkti paslaugas iš universiteto, pavyzdžiui, tyrimus. Tačiau dar turi įnešti savo 9 tūkst. litų. Vadinasi, pusę pinigų įdedi savų.

Iš Kauno savivaldybės už įdomią verslo idėją esame gavę 5 tūkst. Lt. Ta parama buvo labai geras dalykas, nes buvo mažai biurokratijos, reikalavimų – pateik paraišką, sudomink komisiją ir gausi. Už tuos pinigus nusipirkome vaizdo kamerą, apšvietimo įrangos, kompiuterį savo darbuotojui, bandymų konvejerį. Tiesa, galiausiai teko ir savo tūkstantį pridėti.

Daug naudingos ne finansinės paramos gauname iš KTU, KTU regioninio mokslo parko, KTU StartupSpace.

From → Mūsų sėkmė

36 Komentaras
  1. BilVein permalink

    Stai ir sulaukem pagaliau apie sita firma zadeto interviu:)

  2. Dovile permalink

    Toks netrumpas interiu:) Darbe pertraukele turejau neplanuota, tai perskaiciau visa. Vyrukai uzsidege, bet idomu kiek parako uzteks, ar nemes visko po kazkiek laiko ir nesiims ko nors arciau zemes?

  3. Slashas permalink

    Jei jie tikrai užsispyrę ir nedurni, tikrai realiai vertina situaciją rinkoje ir susivokia finansiškai, tai, jei bus kantrūs ir nesnaudžiantys, dabar metami pinigai kažkada sugįž su kaupu, o jie pasakos savo sėkmės istoriją:)

  4. Rita permalink

    Nieks nekrinta nuo dangaus kaip visi isivaizduoja, cia pavyzdys kaip viskas prasideda, kai kuriems pasiseka, kai kuriems ne, bet jei nieko nedarysi, tai nieko ir nebus

  5. Kriste permalink

    Bravo apie paramą pagaliau blaiviai ir aiškiai parašė – kas iš to, kad jos daug siūloma, bet kai kurią imti – galvos kišimas į kilpą!

  6. Vobla/15min permalink

    Gana tų kompų ir taip žmogaus rankų jau beveik niekur nereikia,viskas kompiuterizuota,per vieną mašiną keliasdešimt žmonių darbo netenka ,bedarbių daugėja.

  7. Dalius/15min permalink

    jojo sukureme !!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!… kaip visada premjiere premjiere mes telefona sukureme cha cha cha……, pajieskokit internete “AceVision” vienitelis linkas skelbimai lt …… jo rimta kontora !!!!!!. Saip sitas vardas jau uzregistruotas EU !!!!!!!!!!! /acevision.co.uk/. Taip kad nereikia knisti proto. Osaip ne vien idijotai skaito jusu straipsnius ,kam idomu pasidomekite is tikruju kas ka kuria pvz “teledyne dalsa”

  8. Andrius/15min permalink

    Sveiki, Daliau, pastebėjimas geras, google apie mus sunku surasti. Reikės šiek tiek investuoti į SEO🙂 Turime internetinį puslapį jame aprašyta ir sistema Acevision. Atskiro puslapio Acevision produktui dar nedarėme. Prekinis ženklas dar nėra niekieno užregistruotas. Užregistruotas yra tik angliškas internetinis puslapis. Ir čia nieko keisto, kad kitos įmonės tokį patį pavadinimą naudoja🙂 vadinas gražus. Tai netrukdo mums savo produktą taip vadinti. Laume, taip panašių sistemų užsienyje yra. Tiesa, jos taikomos gana siaurose srityse, tad yra sočiai laisvės ieškoti naujų pritaikymo galimybių. Beje, kažkodėl į Lietuvą užsienietiškos inovacijos labai sunkiai ateina… Mūsų tikslas Lietuvos įmonėms parodyti galimybes ir jas pritaikyti pagal poreikius.

  9. Dainava permalink

    Na va vienas iš konkrečių pavyzdžių – ir investicinį čekį gavo, ir konkrečių paslaugų ne tik greitą internetą iš inkubatoriaus gavo. Taip ir toliau vyrukai, dalinkitės savo patirtimi. Gal Kaunas aukso raidėmis bus įrašytas į jūsų verslo knygą (atsiprašau, e-knygą), kaip pradžios vieta.

  10. Dainava permalink

    Tik patarčiau garsiai nekalbėt, kad prekės ženklas neregistruotas, nes gali atsirasti koks gudruolis sukčius ir “prasisukti”. Paskui savo paties sugalvotą ženklą turėsit iš jo pirkti. Taip jau buvo, tiesa baisiais kooperatyvų laikais daugiau. Bet ir šiais dėl teisių pasipešama…

  11. Ciobiskis permalink

    “Pirmą pusmetį pardavinėjome robotus, bet nieko nepardavėme” – nebloga jaunimo pradžia, bet vedė prie geresnių rezultatų ir, kaip matome, nemažo ryžto…

  12. karolis permalink

    Sveiki biciuliai. Na nedaug nusimanau apie programavima bet gal jums padetu viena mano mintis?
    Gal vertetu pabandyti viska perversti i 3d skanery? nereiktu tu brangiu lempu ir taip toliau…

  13. Galima tik sėkmės palinkėti, nes tai, kaip jie dirbo Lietuvoje, daugiau niekur nebedirbs. Lietuva visada buvo ir bus bandymų poligonu, tačiau Vakarų Europos rinka tokių poligonų turi labai daug, tad teks įrodyti, kad jie savo produktą išbandė ekstremaliausiai….

  14. Ciobiskis permalink

    Linkiu išbandyti save pavyzdžiui Lenkijoje – didelė rinka, arba Skandinavijoje – turting rinka, daug įmonių netgi priartėjo prie 4G, reikia naujo pramoginio ir praktinio turinio, gal ją sugalvos?

  15. Džyza permalink

    nu jo… nori pardavineti i vakarus, bet ten jau toks acevision puslapis kad ir ne prekes zenklas uzregistruotas viskas uzregistruota pardavinejo pardavinejo nepardave beda kazkokia

  16. start2012 permalink

    Pradžiai svarbu entuziazmas, o ne kas užregistruota. Ras kada nors sprendimą, tikiu.

    • Bila permalink

      Mano dėdė pardavėjas sako, kad nėra ko norėti parduoti per pusmetį naujam klientui, o dar naujoje rinkoje. Metų metus kartais tas užtrunka.

  17. Korpusas permalink

    Kiek zinau, jie jau turi berods ir pirma klienta pagaliau:)

    • Andrius permalink

      Oho, kokia ta Lietuva maža🙂 Iš tikro, jau turime pirmą sutartį. Valio! Palinkėkite sėkmės, kad pavyktų visą projektą sklandžiai įgyvendinti, o po to mes jau pažadame pasidalinti patirtimi ir sėkmės istorija.

  18. Valio! Sveikiname ir linkime sėkmės!

  19. Džyza permalink

    sveikiname nu jo nu ir kas iš tos vienos sutarties bus

  20. Šmycka permalink

    O bus tas, kad įsisavins projekto lėšas, gudruoliai, ir prispirks kokių mercų

    • Bila permalink

      Durniai, eikite patys pardavinėti sutarčių. Atsiprašau, Andriau. Sveikinu:)

  21. Džonis permalink

    Įdomu. Tai Lietuvoje, visgi, savo pirmą prekę pardavėte?

  22. Andrius permalink

    Šmycka – mersus pirksim, kai bus pirmi milijonai, o ne pirmos sutartys😉 Jei rimtai, tai mums kol kas dar ne pinigai galvoj sapnuojas, o kaip gerai padaryti darbą.

    Bila – ačiū

    Džoni – Lietuvoj. Dar jokių veiksmų nukreiptų į užsienį nedarėme ir panašu, kad kol neturėsim lietuvoj 4-5 patenkintų klientų apie tai bus anksti galvoti.

    • Kaip nustatėte, kad reikia 4-5 patenkintų klientų Lietuvoje? Paskaičiavote?

      • Andrius permalink

        Ekspertiniu vertinimu🙂 Nieko čia nepriskaičiuosi. Tiesiog dabar matom, kad kol kas į užsienį bandyt eiti yra labai anksti. Ar pradėsim veiksmus į užsienį po 3-4 projektų lietuvoj, ar po 10-15 niekas negali pasakyti. Žiūrėsime pagal situaciją ir galimybes.

  23. start2012 permalink

    Su kuo lyginote ekspertiniu vertinimu?

    • Andrius permalink

      Atsiprašau, nesupratau Jūsų klausimo🙂

    • Andrius permalink

      Jei klausiate apie tai iš kur tas “ekspertinis vertinimas”, tai galiu atsakyti, kad iš patirties. Teko iš arti matyti, kaip į užsienį “eina” projektinius darbus darančios programinės įrangos bendrovės, teko bendrauti su žmonėm, kurie užsiima produktų “išstūmimu” į užsienio rinkas, teko bendrauti su KTU mokslininkais kuriančiais ir patentuojančiais produktus užsienio rinkoms, draugaujam su kolega iš startupspace, kuris savo technologijas pristatinėja užsieniui. Taip pat turim draugų, kaimynų KTU regioniniam parke, kurie pasidalina savo patirtimi. Aš nesakau, kad po 3 projektų mes jau pardavinėsime užsienio rinkoms. Taip tikrai nebus. Tiesiog tikimės, kad tuomet bus aiškesnis įmonių poreikis, galbūt matysim tendencijas ko reikia lietuviams ir pagal tai bus galima pradėt GALVOTI apie ėjimą į užsienio rinkas.
      Čia ne telefoninių apps’ų gamyba, kur gali savo pirmą sukurtą appsą iš karto pasiūlyti visam pasauliui.

  24. start2012 permalink

    Na, samprotavimai, paprastai būna kuo nors pagrįsti. Tarkime “manau, kad 1 iš 4 klientų mūsų rinkoje būtinai bus dirbantis su užsieniu ir parekomenduos mus ten, nes…”, arba “peržiūrėjus panašios į mūsų veiklos įmonių JAV istorijas matosi, kad pardavimus sugebėdavo sėkmingai plėsti jau turėdami 4-5 patenkintus klientus”, arba dar kas nors.

  25. start2012 permalink

    Oho! Čia tai rimtai pasiruošta, t.y. pagalvota.

  26. Donas permalink

    sekmes chebra

  27. Dainava permalink

    Rimtas reikalas, bet jei ką naudingo Kaunui padarysit, būtinai pasigarsinsinkit, gal ir kitiems miestams Lietuvos ar miesteliams tiks…

  28. Dj Man permalink

    Cia rimta diskusija uzvirusi matau:) Jaunuoliams sekmes, gerai, kad patus supranta, kad ne is karto sukurus kazkoki produkta aplanko sekmes

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: