Skip to content

Apie START

Visame pasaulyje verslumo skatinimas ir ugdymas yra pripažįstamas svarbiu katalizatoriumi šiuolaikinėje ekonomikoje ir besikeičiančiame pasaulyje. Šis poreikis yra tiesiogiai sąlygojamas tarpusavyje susijusių trijų veiksnių – besivystančios darbo rinkos ir užimtumo, ekonomikos inovatyvumo ir atsinaujinamumo, švietimo institucijų ir asmeninių gebėjimų bei kompetencijų.

Plačiąja prasme, verslumas yra siejamas su keletu asmeninių ir organizacinių savybių: gebėjimu kurti ir diegti naujas idėjas ir pasirinkti veiksmų vykdymo būdus; iniciatyvumu reaguojant į besikeičiančią aplinką ir taip inicijuojant pasikeitimus neapibrėžtose bei komplikuotose aplinkose. Viskas yra susiję su galimybių kūrimu ir įvairialypių sąlygų panaudojimu kuriant naujas įmones, smulkų verslą, dideles įmones ir organizacijas, o taip pat aplinką, leidžiančią bendrauti privataus ir viešojo sektoriaus atstovams.

Lietuvos aukštosiose mokyklose verslo vadybos programomis suteikiamos funkcinės žinios. Nepaisant to, šias programas baigę studentai nepasižymi ketinimu kurti nuosavą verslą. Verslo vadybos studijų programose stinga į verslumo ugdymą orientuoto programos turinio ir metodų taikymo.

Remiantis Lietuvoje atliktais tyrimais ir faktiniais duomenimis, atlikus aukštojo mokslo absolventų apklausą, nustatyta, kad jiems trūksta praktinių įgūdžių pradėti verslą (tai nurodė 53,1 proc. respondentų) ir parengti verslo planą (tai nurodė 40,9 proc. respondentų). Vienas iš praktinio verslumo ugdymo metodų yra verslo praktinio mokymo įmonės. Atliekant ugdymo funkciją, dažnai pripažįstamas tik formalusis švietimas, nors neformalaus ugdymo metodai yra itin palankūs verslumui ugdyti, nes paremti praktiniu mokymu ir yra lankstesni.

Nepakankamai naudojami konkrečių pavyzdžių analizės ir kiti interaktyvaus mokymo būdai (verslo modeliavimas), o mokymo procese nepakankamai dalyvauja verslo atstovai. Verslumui skatinti reikalinga palanki aplinka.

Verslo plano konkursai yra veiksmingas būdas suartinti studentus ir investuotojus. Inkubatoriai ir mokslo parkai taip pat akivaizdžiai rodo universitetų suinteresuotumą, nes tuomet paslaugos teikiamos praktikoje.

Studijuojant verslą pirmosios ir antrosios pakopos lygmenyje (įskaitant verslo vadybos magistro studijas), dėstymo dalykuose reikėtų labiau akcentuoti tokius aspektus kaip bendrovės steigimas, MVĮ augimo valdymas ir nuolatinių naujovių užtikrinimas.

Europos Komisija teigia, kad „reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į sistemingą verslumo ugdymo integravimą į mokslo ir technines studijas, taip pat techninių mokslų įstaigų programas, siekiant sudaryti geresnes sąlygas atsiskyrusių bendrovių (angl. spin-offs) ir novatoriškų bendrovių steigimui, ir taip padedant mokslo darbuotojams įgyti verslumo įgūdžius. Reikia daugiau dėmesio skirti įgūdžių ir gebėjimų, būtinų visiškam inovacijų ir žinių perdavimo veiklos panaudojimui, derinant tą veiklą su naujų technologijų komercinimu“.

Kitoje Europos Komisijos ekspertų grupės galutinėje ataskaitoje dėl geriausios tvarkos projekto „Profesinis rengimas ir verslumas“ yra akcentuojama, kad „visose profesinio mokymo srityse veiksmingiausias verslumo ugdymo būdas – leisti studentams dalyvauti praktinėje veikloje ir projektuose, kuriuose pabrėžiamas patirtinis mokymasis ir įgyjama praktinės verslumo patirties. Į problemų sprendimą ir patirtį orientuotas švietimas turi ypatingą reikšmę puoselėjant verslumu grindžiamą mąstymą ir verslumo gebėjimus.

Paskaitos, kompiuterinis modeliavimas ir verslo žaidimai, moksleivių įmonės, projektai ir darbas grupėse, apsilankymai įmonėse ir darbo praktika yra dažniausiai naudojami mokymo metodai“.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus faktus ir į projekto partnerių ilgametę tarptautinę patirtį skatinant inovatyvaus verslo plėtrą, buvo pasirinktas Aalto universiteto Smulkaus verslo centro (Suomija) verslumo ugdymo modelis, apimantis visus aukščiau išvardintus neformalaus ugdymo metodus.

Reklama
Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: