Verslumo svarba darbo rinkos santykiams
Nors jaunimas gal būt nevisiškai mato save antrepreneriais dėl savo patirties ar finansų stokos, tačiau jie suinteresuoti verslumu ir daugelis jų tiki, kad savas verslas ar savisamda (selfemployment) yra įmanoma. 2009 m Europos Komisijos “Eurobarometer“ agentūra atliko apklausą visoje Europoje ir kitose pramoninėse šalyse, siekdama sužinoti apie asmens požiūrį į savarankišką darbą ir verslo pradžią.
Apskritai 28% ES žmonių nurodė, kad savisamda arba “visai realu“ arba “gana įmanoma“ per artimiausius 5 metus. Šis skaičius vis dėlto mažesnis nei Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Kinijos, kur 36% ir 49% žmonių matė savisamdą kaip “labai“ arba “gana įmanoma“ per ateinančius penkerius metus.
Šiame tyrime pažymėtina, kad požiūris į savo verslo kūrimą, savisamdą mažėja su amžiumi. Dvi jauniausios amžiaus grupės (15-24 metų ir 25-39 metų), yra labiausiai suinteresuotos pradėti savo verslą (atitinkamai 40% ir 42%) ir nurodė, kad per ateinančius penkerius metus yra arba “visai realu“, arba “gana įmanoma“. Tai daug daugiau nei 40-54 ir daugiau nei 55 amžiaus grupėse, atitinkamai 29% ir 13%. Kad jaunimas turi didžiausią verslumo potencialą, pagrindė kitas “Eurobarometro“ apklausos klausimas, ar antrepreneriai yra naujų darbo vietų kūrėjai? Su šiuo atsakymu labiausiai sutiko 15-24 metų grupės respondentai.
Siekiant kuo labiau sudominti jaunus žmones verslumu, būtina jiems suteikti verslumo ugdymo pagrindus įvairiuose švietimo sistemos lygiuose. Europos komisijos užsakymu buvo atlikti tyrimai apklausiant absolventus apie verslumo ugdymo svarbą iš 9 skirtingų šalių universitetų. Apklausoje dalyvavo apie 3000 absolventų iš Švedijos, Airijos, Austrijos, Jungtinės Karalystės, Kroatijos, Suomijos, Ispanijos, Vokietijos, Olandijos. Respondentai buvo suskirstyti į tris grupes. Absolventai, kurie studijų metais išklausė verslumo ugdymo modulį (grupės amžiaus vidurkis 32 metai). Absolventai, kurie jau yra įsteigę savo įmones ir vykdo veiklą (amžiaus vidurkis 28 metai). Ir absolventai neišklausę verslumo ugdymo modulio studijų metais (amžiaus vidurkis 34 metai).
Tyrimas atskleidė, kad savarankiškai dirbančiais darbuotojais (savisamda) santykinai daugiau nori būti asmenys išklausę verslumo modulį. Iš pirmosios grupės tokių respondentų buvo 55%. Iš antrosios grupės – 57%, iš trečiosios grupės – 42%. Įgytos žinios padėjo realizuoti naujas verslo galimybes nurodė 68% respondentų iš pirmos ir antros grupės. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad iš karto po verslumo kursų baigimo lengviau darbą rando 78% respondentų iš pirmos grupės, 66% – antros grupės ir tik 59% iš trečios grupės.
Čia turbūt pagrindžiamas verslumo ugdymo ir pan. projektų esmingumas: “Tyrimas atskleidė, kad savarankiškai dirbančiais darbuotojais (savisamda) santykinai daugiau nori būti asmenys išklausę verslumo modulį“
Neturiu nieko, prieš, jei tik tikrai pasiteisina, nros ir turių skepticizmo
Man tai svarbiau nuskmbėjo šitą teksto pastraipa: Apskritai 28% ES žmonių nurodė, kad savisamda arba “visai realu” arba “gana įmanoma” per artimiausius 5 metus. Šis skaičius vis dėlto mažesnis nei Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Kinijos, kur 36% ir 49% žmonių matė savisamdą kaip “labai” arba “gana įmanoma” per ateinančius penkerius metus.
Ypač azijiečiai labai iniciatyvūs, nebijantys darbo ir atsakomybės, todėl ir būsim po jų padu netolimoje ateityje…
Viskas pas kitaicus pigiau, pigi darbo jėga, todėl ir padarys europiecius
Seniai aišku, kad Europa pasiekė gerą lygį, gerai gyvena, mažėja gimstamumas, todėl ir motyvacija, iniciatyva mažėja, o Kinija, Indija alkani, skurdūs ir pasiryžę bėgti ir dirbti ten, kur bent kiek geriau
Ir musulmonai atsinesa savo kultura ir tradicijas visur…
Ir gerai, kad i uzpakali tie siauromis akimis zmones savimi patenkintiems europieciams ispiria
Gal ir gerai. bet negerai, kad tie “siauromis akimis zmones“ visai nenori isilieti i juos isileidusias visuomenes. Jie nesimoko kalbos, kulturos, o kuria savo kazkokius ratelius, mini visuomenes, kurios visai nenori gerbti juos priimancios ir darba suteikiancios valstybes.
Vien kas Berlyne ir apskritai Vokietijoje darosi. Mano pazistamas vokietis sake, kad ten netoli socialinio sprogimo. Politinis korektiskumas turi ribas ir nevisada pasiteisna.