Skip to content

Geoterminiai ištekliai – neįvertinta dovana pajūriui

2013/11/01

geothermalKlaipėdos mokslo ir technologijų parkas telkia mokslo ir verslo resursus geoterminių išteklių panaudojimui. Mokslininkų teigimu, 1989 m. atrasta Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija yra unikali:  2 km gylyje esančio vandens temperatūra čia siekia 80-90 laipsnių, o kilometro gylyje jo temperatūra siekia 30-45 laipsnius.

Nepaisant to, ši gamtos dovana išnaudojama nepakankamai: iki šiol veikia tik Klaipėdos geoterminė jėgainė, nors geoterminis vanduo gali būti nepamainomas SPA centrams, vandens pramogų parkams. Vakarų Lietuvoje glūdintis geoterminis vanduo, du kartus karštesnis nei Lenkijoje ar Rusijoje, yra unikalus ir galėtų būti naudojamas gerinant sveikatą.

Tai patvirtina ir šiais metais atlikti išsamūs Vakarų Lietuvos geoterminio vandens tyrimai. Darbus finansavo Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) bendradarbiaujant su Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetu (KU SvMF) ir UAB “Geoterma“.

Minėtos bendrovės vadovas Ričardas Vaitiekūnas teigė, jog net 20 metų nebuvo tiriamos geoterminio vandens balneologinės (mokslas, tiriantis mineralinio vandens panaudojimą ligų profilaktikai ir gydymui) bei kitos savybės, tad KMTP dėka atlikti tyrimai atveria naujas galimybes naudotis gamtos suteikta dovana.

Atlikti tyrimai su daugiau kaip kilometro gylyje glūdinčiu geoterminiu vandeniu leidžia numatyti, jog ateityje galėtų atsiverti naujos galimybės sveikatos turizmui, socialinei-rekreacinei infrastruktūrai bei biotechnologinei ir medicininei pramonei vystytis.

„Šis pavyzdys kuo puikiausiai įrodo, kad mokslo ir verslo bendradarbiavimas gali atnešti apčiuopiamų vaisių. Verslininkai, naudodamiesi mūsų mokslininkų pateiktomis rekomendacijomis, gali kurti naujas verslo nišas. Neabejojama, kad geoterminis vanduo – unikalus resursas, todėl šio vandens panaudojimas atvertų naujas galimybes Klaipėdos regione veikiančioms verslo ir mokslo įstaigoms, būtų sukurtos naujos darbo vietos“, – pasakojo KMTP direktorė Roma Stubrienė.

Jai antrino ir UAB „Geoterma“ vadovas R. Vaitiekūnas: „Labai gaila, kad Vakarų Lietuva turi tokį puikų geoterminio vandens potencialą, bet jo gydomiesiems ar pramoginiams tikslams visiškai neišnaudoja. Pasižvalgius į svečias šalis matome: kur yra geoterminė jėgainė, ten atsiranda ir balneologijos centrai. Tad išties esame dėkingi Klaipėdos mokslo ir technologijų parkui, kuris ryžosi inicijuoti ir rado finansinių ir žmogiškųjų resursų geoterminio vandens tyrimams“, – sakė jis.

Tyrimų rezultatus pristatęs gydytojas Andrius Stasiulis pasakojo, jog tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti geoterminio vandens poveikį arteriniam kraujo spaudimui ir širdies susitraukimo dažniui, t.y., pulsui.

„Klaipėdos mokslo ir technologijų parko iniciatyva yra labai sveikintina ir galėtų būti pavyzdžiu, kaip bendromis jėgomis mokslas ir verslas gali bendradarbiauti. Išties Vakarų Lietuvos geoterminiai ištekliai dešimtmečius buvo tarsi pamiršti ir nenaudojami taip, kaip galėtų būti. Tai – tarsi Dievo dovana. Žmonių sveikatai gerinti, gydyti įvairias ligas šie vandenys ypač tinkami, ką ir parodė atlikti tyrimai“, – sakė jis.

Per 60 18-45 amžiaus sveikų tyrimo dalyvių buvo suskirstyta į dvi grupes – kontrolinę ir tiriamąją. Asmenys buvo stebimi prieš, per ir po vandens procedūrų. Kontrolinė grupė gulėjo paprasto vandentiekio vandens prileistoje vonioje, tiriamoji – geoterminio.

Tyrimo rezultatai parodė, jog geoterminio vandens vonios padėjo sumažinti prieš tai buvusį aukštesnį kraujo spaudimą bei išlaikyti jį tolygų ir praėjus valandai po vonių. Taip pat geoterminio vandens procedūros padėjo suretinti tiriamųjų pulsą ir išlaikyti jį tolygų po procedūrų. Paprasto vandens voniose tokių reikšmingų pokyčių nebuvo.

Neabejojama, kad pasinaudoti visomis geoterminio vandens galimybėmis Lietuvoje trukdo ir tai, kad mūsų šalyje beveik nėra tokios srities specialistų. Ateityje Klaipėdos universitete gali atsirasti specialios studijų programos, orientuotos į geoterminio vandens panaudojimą,  jo pritaikymą gydymui.

„Šie mokslininkų tyrimai – tai tik pradinis žingsnis, todėl siekiant plačiau išnaudoti geoterminius resursus būtina tęsti bendradarbiavimą ir įkurti Geoterminių tyrimų centrą. Klaipėdos universitetas – puiki vieta ruošti specialistus, orientuotus būtent į geoterminių išteklių panaudojimą. Čia gali būti ruošiami ne tik inžinieriai, bet ir sveikatos specialistai, kurie galėtų gilintis į tokio vandens panaudojimo galimybes gydomiesiems tikslams. Minėtame centre būtų telkiami žmogiškieji ir finansiniai resursai, būtini efektyviam geoterminių išteklių panaudojimui“, – sakė KMTP vadovė R. Stubrienė.

UAB “Geoterma“ generalinis direktorius R. Vaitiekūnas tikina, jog geoterminio vandens potencialas nei Lietuvoje, nei pačioje Klaipėdoje nėra tinkamai išnaudotas. Jis, be šilumos gamybos, gali būti taikomas ne tik sveikatinimo ar rekreaciniams tikslams, bet ir žuvų auginimui, kelių laistymui, elektros energijos gamybai ir panašiai.

Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija apima Klaipėdos, vakarinę dalį Jurbarko ir Kelmės, pietinę pusę Kretingos, Plungės, Šilalės, Šilutės, Tauragės, pietinę pusės Telšių rajonų teritorijų. Potencialūs geoterminių išteklių vartotojai – Klaipėdos, Palangos, Kretingos, Plungės, Gargždų, Nidos, Šilutės, Šilalės miestai.

Tyrimus finansavo Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas įgyvendindamas projektą “VALOR“, finansuojamą Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos.

Reklama

From → Patirtis

4 Komentaras
  1. Dj Man permalink

    Gyventojai arba kas stovi už gyventojų neleistų nieko daryti, kaip ir visur kitur

  2. Tesingas permalink

    Nė nežinojau apie tokį reiškinį:)) Jei tik verslininkai neperleks lazdos, bus visai gerai ir taupu, ir gerai

  3. Balys permalink

    Lietuvoje viskas atžagariai daroma, vežimas prieš arklį statomas

  4. ogeras permalink

    Na, jeigu taip, tai galima pasakyti, kad išsirinkau dovaną savo namams. Nes geoterminis sildymas tikrai turi labai daug pliusu, ir nematau priezasties, kodel netureciau jo nenaudoti 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: