Skip to content

„Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas: Renkantis pirmąjį darbą, svarbiausia – ne pinigai, o įgyjama patirtis

2013/06/03

Dalius_Misiunas_smallKaip jaunam specialistui sėkmingai įsilieti į darbo rinką? Vienos didžiausių šalyje bendrovių „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas pataria studentams nesnausti ir dar studijų metai įgyti kuo daugiau darbinės patirties. O taip pat – stengtis tapti ne siauros specializacijos techniku.

„Sveikintinas dalykas, kad atsiranda vis daugiau žmonių, kurie ateina ir sako, kad aš galiu dirbti be atlyginimo ar už labai mažą, bet leiskite man dalyvauti šituose procesuose, kurie mane domina. Ir po metų kitų tu jau atsisėdi su tuo žmogumi ir visai kitaip projektuoji jo ateitį, su kitu atlyginimu, kita motyvacija, atsakomybe“, – teigia „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

Ar sunku jūsų vadovaujamai bendrovei susirasti naujų kvalifikuotų darbuotojų?, – tinklaraštis Pradejau.lt paklausė D.Misiūno.

– Ir taip, ir ne. Turime geras tradicijas – nemažai darbuotojų mums paruošia KTU pagal klasikines disciplinas, t.y. gamybos darbuotojus.

Be abejo, yra kitos darbo vietos, kurioms surasti kvalifikuotą darbuotoją yra sunkiau. Tą kvalifikaciją matytume per patirties prizmę. Darbuotojas turėtų turėti tokį derinį: kvalifikacija, patirtis ir požiūris arba vertybių rinkinys žmoguje. Požiūris į darbą atsiranda per patirtį, žinoma, tai labai priklauso ir nuo išsilavinimo. Ten, kur yra naujesni dalykai arba apima ne vieną sritį, ten susiduriame su iššūkiais.

Teigiama, kad šiandien baigus aukštąją mokyklą nebeužtenka būti tik siauros specializacijos specialistu. Kitaip tariant, pavyzdžiui, neužtenka tik būti geru techniku, reikia būti ir vadybininku, kuris galėtų produktą išsamiai pristatyti klientui?

– Taip. Iki šiol daug kur susiduriame su problemomis. Pavyzdžiui, techninės pakraipos universitetų programose dominuoja techniniai dalykai, tačiau trūksta valdymo dalykų, kurie apjungtų skirtingas disciplinas. Žmogus, baigęs universitetą, sako – vienoj vietoj klausiau kursą apie mechaniką, kitoj – apie vadybą, dar kitoj – mikro ir makro ekonomiką, taip pat klausiau kursą apie psichologiją ir anglų kalbą mokiausi. Tačiau bendroje sumoje jis nesugeba apjungti visų šitų dalykų, kuriuos yra išklausęs.

Kai kalbame apie tarpdiscipliniškumą, matyčiau pridėtinę vertę būtent procesų, projektų valdymo ir techninių žinių derinyje. Darbas susideda ne tik iš to, kad suprantu kaip tas prietaisas veikia, bet ir iš to, kad turiu suplanuoti darbus laike, piniguose, turiu kolegas, kurie gali įtakoti mano darbo rezultatus. Jei esu vadovas, tai nuo manęs priklauso tam tikra kolektyvo dalis ir įmonės rezultatai.

Bendrumo jausmą matyčiau kaip vieną svarbiausių vietų, kuriose reikėtų pasistengti.

Jaunimas nori visko iš karto ir greitai: baigiau universitetą, noriu aukštų pareigų ir solidaus atlyginimo. Kaip vertinate tokius norus?

– Visiškai suprantu jauno žmogaus motyvaciją. Kiekvienas esame buvę toje situacija, kai baigi universitetą ir jautiesi atlikęs didelį darbą, žengęs rimtą žingsnį ir tau norisi, kad grąža būtų labai greita. Bet, jei žiūrėti į darbo santykius, tai yra abipusė investicija. Darbuotojai investuoja tam tikrą laiką, kai gauna mažesnį atlyginimą ir tai yra jo karjeros pradžia, bet jis už tai gauna patirtį, kurią vėliau gali realizuoti.

Darbdavys mąsto analogiškai: „Gerai, aš samdau darbuotoją, tai yra investicija ir viskas priklauso nuo to, kokios aš noriu grąžos. Jei noriu greitos grąžos, tai brangiau pasamdau patyrusį žmogų. Jei samdau mažiau patyrusį žmogų, suprantu, kad grąža bus vėliau, todėl ir investuoti galiu mažesnę sumą“.

Jei mokslus baigę studentai suprastų šią ekonomiką, tai nebūtų jokių problemų. Būdami jaunos ekonomikos šalimis, mes dar turime daug nekantrumo. Jei pažiūrėti klasikinį – skandinavišką, vokišką ar net amerikietišką – modelį, tai šis dėsnis labai tvarkingai veikia. Žmonės pirmąsias darbo vietas renkasi ne pagal atlyginimą, o pagal tai, kiek jie gali ten išmokti. Vėliau tą sukauptą patirtį, kapitalą jie rinkoje realizuoja už tikrąją vertę, kainą. Kantrybė – labai svarbi vertybė.

Jei jūs dabar būtumėte studentas, į ką kreiptumėte dėmesį, norėdamas vėliau sėkmingai įsilieti į darbo rinką?

– Visų pirma, labai atsargiai ir kryptingai rinkčiausi dalykus, kuriuos mokausi. Gal Lietuvoje dar nėra taip populiaru duoti daug laisvės studentams, tačiau tų galimybių atsiranda vis daugiau, ypač baigiamuosiuose kursuose, susikomplektuoti disciplinas.

Kitas dalykas, kurį nuo pirmo kurso stengčiausi daryti – maksimaliai gauti darbinės praktikos įvairiose kompanijose. Nebijočiau pradžioje prie kopijavimo aparato pastovėti vien tam, kad praleisčiau laiką darbinėje aplinkoje.

Trečiame ketvirtame kurse būtina, kad studentas praleistų nemažai laiko atlikdamas praktiką įmonėse. Tai leidžia pajausti kas patinka, kas nepatinka, o taip pat – ko reikia darbdaviui. Taip pat reikia nebijoti bendrauti. Dažnai baiminasi pasirodyti kvailai aplinkiniams, tačiau jaunam žmogui tai yra šimtu procentų atleidžiama. Gal tas nekantrus smalsumas, žingeidumas yra raktas į sėkmę. Nes kuo tu daugiau sužinosi per tą laikotarpį, tuo būsi tvirtesnis vėliau. Svarbiausi žinoti, ko nori, o ne tik plaukti pasroviui. Tuomet ir pabaigiam studijas būdami visi vienodi.

Jei pirmuosiuose kursuose įgyji patirties, vėlesniuose kursuose jau gali savo mokymo programą pritaikyti prie to, ką pamatei realybėje.

Sveikintinas dalykas, kad atsiranda vis daugiau žmonių, kurie ateina ir sako, kad aš galiu dirbti be atlyginimo ar už labai mažą, bet leiskite man dalyvauti šituose procesuose, kurie mane domina. Ir po metų kitų tu jau atsisėdi su tuo žmogumi ir visai kitaip projektuoji jo ateitį, su kitu atlyginimu, kita motyvacija, atsakomybe.

From → Patirtis

8 Komentaras
  1. Darius D. permalink

    LEngva kalbeti, kai jau esi daug pasiekes. O kai studijuoji, ka gali zinoti, ko tikrai nori, o ko ne.

  2. Auksė permalink

    Tikrai… Dievo dovana, jei jau mokykloje žinai, ką norėtum veikti gyvenime, studijuoti. Dažniausiai taip nebūna🙂 Deja…

  3. Vycka permalink

    Kaip mėgsta sakyti protingi žmonės per televizorių, reikia imti domėn ir tai, kad per kelis dešimtmečius viskas smarkiai pasikkeitė darbo rinkoje – kiti reikalavimai, kitokių žinių reikia ir t.t. O pas žmones, nors jie ir jauni, kompais naudojasi nuo kudikystes turbut:) galvose dar lengva tradicinis mąstymas, siauras specialybinis išsilavinimas.

  4. Vycka permalink

    Dar reikėtų pridėti, kad ir Lietuvos aukštosios mokyklos lėtai keičiasi, lėtai prisitaiko prie darbo rinkos pasikeitimų.

  5. Tadas permalink

    Įdomios mintys. Blogiausia kai studentai pasikėlę būna net neturėdami normaliai supratimo apie darbą, o darbdaviai nemoka normalioi algos net patyrusiems žmonėms

  6. Ausra G permalink

    Kas pirmiau – višta ar kiaušinis. Ar jaunas specialistas pirmiau turi įgyti daug patirties, kad užimtų geras pareigas ir algą, ar jam iš karto suteikti galimybę pagal išsilavinimą, t.y. nesiūlant pradėti nuo šlavėjo ir palaipsniui kilti iki direktoriaus

  7. Nomeda permalink

    Didelės rimtos įmonės vadovas pakalbėjo taip, kaip jam ir dera. Be to, jo mintys teisingos.

  8. Zilvis permalink

    Labai gražiai šypsosi;) Aš irgi taip šypsočiaus jei tokia algą gaučiai

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: