Skip to content

Pokalbio su Will Cardwell tęsinys: „Įmones gali įkurti bet kokio amžiaus žmonės“

2012/12/15

will_cardwell_16052012Taigi, tęsiame pokalbį su Will Cardwell (šiuo metu vadovaujantis Aalto universiteto Entreprenerystės centrui) (Aalto Centre for Entrepreneurship, ACE) , kaip skatinama entreprenerystės dvasia kiekvieną dieną ir ko reikia, norint pasiekti pozityvių pokyčių.

ACE taip pat dirba su „startupais”. Koks yra kelias nuo idėjos iki įmonės?

Mes dirbame su idėjomis, gimusiomis Aalto bendruomenėje dar gerokai prieš tai, kai jos tampa verslais. Mes stengiamės remti novatorius padėdami konstruoti jų verslo koncepcijas ir produktų ar paslaugų prototipus. Turime kelis finansavimo mechanizmus nuo 5 000 iki 30 000 eurų, kurie padeda sukurti naujas kompanijas. 2010 m. įkūrėme 15 naujų kompanijų.

Kaip Jūs padedate „startupams” kiekvieną dieną?

Organizuojame daug įvairių renginių, idėjų konkursų, technologijų perdavimo veiklų, 6-7 savaičių verslumo programų, kuriame investavimo į „startupus” mechanizmus ir t.t. Pavyzdžiui, Aalto universitetas bendradarbiauja su Stanfordo Technology Ventures programa, kuri įkvepia ir ugdo jaunus entreprenerius. Kaip programos dalis, 2011 m. rugsėjį Suomijoje svečiavosi Steve Blank – vienas pirmaujančių serijinių entreprenerių pasaulyje. Per vieną savaitę Steve skaitė 12 paskaitų, surengė 4 viešas diskusijas, dalyvavo 9 interviu, susitiko su 2 ministrais ir 1000 entreprenerių ir padarė milžinišką įtaką Suomijos „startupų” ekosistemai.

Kaip paskatinate jaunimą (studentus, tyrėjus, entreprenerius) dalyvauti „startupų” veikloje?

Skatiname juos visais įmanomais būdais. Universitete susibūrė Aalto entreprenerystės bendruomenė (www.aaltoes.com), kuriai vadovauja patys studentai, sukurta laisvai prieinama bendro darbo erdvė – Aalto Venture Garage (www.aaltovg.fi), veikia Aalto dizaino fabrikas, kuriame padedant profesionaliems inžinieriams galima kurti prototipus (www.aaltodesignfactory.fi), ir galiausiai esame mes, Entreprenerystės centras (www.ace.aalto.fi), kuris sujungia visas su entrepreneryste susijusias veiklas Aalto universitete.

ACE siekia, kad iš Aalto bendruomenėje vystomo mokslo ir meno gimtų verslo sėkmės istorijos, taip pat veikia kaip ambicingų entreprenerystės idėjų katalizatorius Suomijoje ir visame Baltijos regione. Mes įkvepiame jaunus entreprenerius išnaudoti savo kompetencijas, siekti savo svajonių ir, padedant komandai, sudarytai iš skirtingų žinių ir kompetencijų turinčių žmonių, pradėti savo „startupą”.

Kaip manote, ar „startupai” turėtų būti kuriami patyrusių tyrėjų ir entreprenerių ar jaunų (todėl galbūt mažiau patyrusių) žmonių? Kodėl?

Įmones gali įkurti bet kokio amžiaus žmonės. Mano mėgstamiausia formulė – kai studentai ir patyrę tyrėjai kartu pradeda kurti kompaniją, tada gali gauti geriausią rezultatą.

Geras mūsų „startupo” pavyzdys yra 2006 m. Helsinkyje įkurta Mendor Corporation, kuri kuria, vysto ir teikia rinkai inovatyvius diabeto gydymui ir priežiūrai skirtus produktus ir paslaugas. Pirmasis Mendor rinkai pasiūlytas produktas – gliukozės matuoklis DiscretTM – buvo labai gerai įvertintas specialistų visame pasaulyje. Mobilaus telefono dydžio matuoklis viename aparate sujungia visus komponentus, reikalingus nuolatiniam gliukozės kiekio kraujyje tyrimui – matuoklį, juosteles ir specialią adatėlę.

Ankstyvojoje kompanijos vystymo stadijoje Mendor aktyviai bendradarbiavo su Aalto universiteto studentais vykdydami rinkos tyrimus. ACE (kuris tuo metu vadinosi Inovacijų centru) taip pat skyrė Mendor komercializavimo stipendiją, kuri padėjo atlikti patentavimo darbus ir vystyti intelektinės nuosavybės apsaugos strategiją. Todėl galima sakyti, kad iš dalies prie šios Mendor sėkmės prisidėjo Aalto universitetas, kurio veikloje kompanija aktyviai dalyvauja ir šiandien.

Prieš kurį laiką Jūs lankėtės Lietuvoje. Kaip vertinate „startupų” situaciją Lietuvoje?

Lietuva turi įspūdingą ir augančią „startupų” bendruomenę ir, kas labai svarbu, progresyvių žmonių ministerijose ir universitetuose, kurie nori matyti pokyčius. Tai nėra dažnai pasitaikantis atvejis, tačiau labai svarbus norint paskatinti „startupų” sektoriaus augimą.

Lietuvoje tikrai yra didelį potencialą turinčių žmonių. Tikriausiai didžiausią įspūdį paliko susitikimas su Kauno technologijos universiteto profesoriumi Rymantu Kažiu, Prof. K. Baršausko Ultragarso mokslo instituto vadovu. Tai, ką daro jis ir kiti pažangiausi tyrėjai, tikrai įkvepia ir tokių žmonių kaip aš darbas – padėti jiems pakeisti pasaulį.

Taip pat akivaizdu, kad Lietuvoje kaip ir Suomijoje jaunimas išgyvena perversmą. Aalto universitete studijuoja lietuviai studentai, kurie labai aktyviai dalyvauja entreprenerystės veiklose. Pavyzdžiui, dar ankstyvos stadijos „startupo” AntsLab (http://antslab.eu/), padedančio diabetu sergantiems žmonėms mobilaus telefono pagalba gyventi kokybiškesnį gyvenimą, vienas iš įkūrėjų buvo studentas lietuvis.

Kitas puikus pavyzdys yra 2011 m. pavasarį Startup Sauna (http://startupsauna.com/), skatinimo ir paramos programos jauniems „startupams” iš Šiaurės Europos ir Rusijos, kuria siekiama pritraukti jaunus talentus ir paskatinti investuotojų susidomėjimą regionu, nugalėtojai „Campalyst” (https://www.campalyst.com/), kurio kūrėjų komandą sudaro nariai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Yra daug puikių pavyzdžių, kaip mes galime suburti skirtingus žmones iš viso regiono ir pasaulio bei realizuoti unikalias idėjas.

Kokius pagrindinius skirtumus tarp Suomijoje ir Lietuvoje besikuriančių „startupų” matote?

Buvo nuomonių, kad suomių „startupai” yra per daug technologiniai, nepakankamai orientuoti į vartotojų poreikius ir verslo potencialą. Mes daug dirbame, kad tai pakeistume, ir matome vis daugiau atsirandančių į dizainą orientuotų „startupų”. Taip pat daugiau dėmesio skiriama vartotojams – užtikrinama, kad atsiras inovaciją perkančių klientų.

Suomija, tikriausiai, yra vienu žingsniu pirmiau nei Lietuva, nes mes išgyvenome studentų mastymo perversmą jau prieš keletą metų. Lietuvius ir kitų Pabaltijo kraštų gyventojus matau kaip panašius entreprenerius, nors nėra sąžininga visus taip apibendrinti. Kiekvienas entrepreneris yra skirtingas. Lietuva turi keletą didelių sėkmės istorijų tokių kaip „GetJar” ir toliau vystosi labai greitai. Tikėkimės, kad tokios kompanijos kaip „AntsLab” ir „Campalyst” bus sėkmės istorijos ir Lietuvai, ir Suomijai.

From → Patirtis

11 Komentaras
  1. Saule permalink

    Not all those who wander are lost: posts from an entrepreneurial career

    Steve Blank

    Cafepress, 2010

    Technologijų srities verslininkas ir universiteto iš Silicio slėnio profesorius Steve’as Blankas renka savo tinklaraščio medžiagą knygai. Naudodamas tokia pastabas, kaip „Per pastarąsias tris dienas aš susidūriau su keturiais dideliais „startup“ Steve’as dalijasi idėjomis apie tai, ko reikia, kad taptum sėkmingu verslininku. Tinklaraščiuose taip pat aprašoma „startup“ kultūra, pinigų uždirbimo procesas, klientų auklėjimas, komandos formavimas ir, aišku, „paslaptingoji Silicio slėnio istorija“.

  2. Saule permalink

    Galėtų, pasinaudojant ryšiais su Aalto univeru, ir pas mus tokio kalibro veikėjas kaip Steve Blankas atvažiuoti.

  3. Įdomu skaityti, kad “suomių „startupai” yra per daug technologiniai, nepakankamai orientuoti į vartotojų poreikius ir verslo potencialą”. Įdomu kad koks specialistas apibūdintų lietuvių “startupus”.

  4. Z_fan permalink

    hm, man atrodo, kad ir pas mus technologiniai, nes irgi remiamės suomių patirtimi:) Tik ir girdi – Aalto univeras

  5. Dainava permalink

    Tai pas mus ir negali būti inžineriniai, nes čia ne Vokietija ir ne Olandija. Šiaip Šiaurės šalys daug kur pirmauja technologijose, nes jos reikalingos, kad įveikti gamtą, sunkias dirvožemio sąlygas.

  6. Vejas permalink

    Kaip teisingai pasteb4ta ir siame interviu, kad geriausia jei nauja imone ikuria patyre ir jauni zmones, t.y. patirties ir entuziasmo junginys

  7. Praktikas permalink

    Uztenka kokius metus kitus dar bestudijuojant ar po mokslo pabandyti tiesiog pradeti kazkokia veiklele konkrecia, kuri nebutu tik zaidimas, bet ir tikra, reali veikla, ir ta reikiama pradine praktine administravimo, verslo supratimo patirtis labai greitai atsiranda.

  8. Ciobiskis permalink

    Amerikonai ar suomiai labiau pasitiki šituo, nei lietuviai.

  9. Dainava permalink

    Geriau kurti jaunam….

  10. Ciobiskis permalink

    Šeimyninis verslas kartais pasiteisina tuo, kad tėvų ar senelių karta duoda kapitalą, o jaunimas – energiją savo planams realizuoti, taip pat labiau nevengia naujovių, ką manot?

  11. Ciobiskis permalink

    Kita vertus, įmones ir subankrotinti gali įvairaus amžiaus žmonės…

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: