Skip to content

Will Cardwell: „Suomijos startup’ai išgyvena tikrą renesansą“

2012/12/06

will_cardwell_16052012Will Cardwell, šiuo metu vadovaujantis Aalto universiteto Entreprenerystės centrui (Aalto Centre for Entrepreneurship, ACE), jau daugiau kaip penkiolika metų dirba Suomijos aukštųjų technologijų sektoriuje. Aalto universitetas įkurtas tik 2010 metais sujungus tris aukštąsias mokyklas – Helsinkio ekonomikos mokyklą, Helsinkio technologijų bei Helsinkio meno ir dizaino universitetus – jau spėjo išgarsėti kaip unikali, stiprią tarpdisciplininę mokslo ir studijų aplinką kurianti institucija.

W.Cardwell vadovaujamas centras yra atsakingas už inovacijų perdavimo, komercializavimo ir „startupų” paslaugas universiteto bendruomenei ir kitoms suinteresuotoms šalims.

Pateikiame interviu su Will Cardwell, kurio klausiama, kaip jis skatina entreprenerystės dvasią kiekvieną dieną ir ko reikia, norint pasiekti pozityvių pokyčių.

Suomijos aukštųjų technologijų sektoriuje dirbate daugiau kaip 15 metų. Kodėl pasirinkote šį sektorių? Kaip keitėsi aukštųjų technologijų sektorius per šį laikotarpį?

Rašydamas knygą apie Suomijos ir Izraelio aukštųjų technologijų ir rizikos kapitalo pramonę, susidomėjau Suomijos aukštųjų technologijų sektoriumi. Tai, ką tuo metu atradau, mane ypač sužavėjo, todėl nusprendžiau likti Suomijoje. Aukštųjų technologijų sektoriuje mane įkvepia įdomūs žmonės – jauni ir vyresni, suomiai ir ne suomiai – bei srautas puikių idėjų.

Per paskutinius 15 metų stebėjome kelių ciklų pasikeitimą. Po interneto išpopuliarėjimo 90-tųjų pabaigoje, pirmąjį 20-to amžiaus dešimtmetį Suomija ieškojo savo tapatybės technologijų srityje. Makroekonominiai rodikliai buvo geri – aukštas BVP vienam gyventojui, aukšta MT EP dalis BVP, aukšti išsilavinimo rodikliai ir t.t. Tačiau sėkmės istorijų, kurios būtų lydėjusios Linux ar MySQL (tai atviro kodo projektai, kurių kūrėjai arba vieni iš kūrėjų buvo suomiai – aut. past.) atsiradimą, nebuvo. Kažkada daug žadantis biotechnologijų sektorius merdėjo.

Šiuo metu Suomijos startup’ai išgyvena tikrą renesansą. Šis procesas yra skatinamas iš apačios, t.y. jį skatina studentai, ištroškę įdomios ir savirealizaciją užtikrinančios karjeros. Anksčiau jie rinkdavosi darbą didelėse kompanijose, tačiau dabar dėl įdėtų pastangų ir bendros ekonominės situacijos, „startupai” tampa pageidautinu pasirinkimu.

Kaip aukštųjų technologijų sektorius vystysis toliau? Kokias tendencijas matote?

Mano manymu, šiuo metu turime kritinę masę sukurti tinkamai ekosistemai, kuri būtų stipriai palaikoma privataus sektoriaus ir remiama viešojo. Praėjusį dešimtmetį stebėjome atvirkštinį procesą, kai viešasis sektorius bandė paskatinti privatų sektorių veikti. Tačiau tai neilgalaikis sprendimas, nes, norint pokyčių, reikia turėti stiprią ir ambicingą entreprenerių bendruomenę – ir jaunų, ir vyresnių.

Kompanijos augs greitai ir sėkmingai išgyvens „mirties slėnio” laikotarpį, su kuriuo dažnai susiduria „startupai” 2-5-tais gyvavimo metais (mirties slėnis, angl. valley of death, – laikotarpis, kurį turi išgyventi „startupai” po pirmųjų pagrindinių investicijų iki laukiamos finansinės grąžos – aut. past.).

Tikiuosi, kad ilgainiui kai kurios kompanijos, pavyzdžiui kaip Rovio, kotiruosis akcijų rinkoje arba jas įsigys rinkos lyderiai. Ir tuomet sėkmingos kompanijos atiduos savo skolą bendruomenei.

Panašaus tipo raidą aš matau ir aplinkinėse valstybėse, pavyzdžiui, Lietuvoje ir čia užgimusioje kompanijoje „GetJar”. Tikiuosi, kad visas mūsų regionas pradės save „matyti” kaip vieną rinką ir tai suteiks daugiau mobilumo galimybių studentams ir entrepreneriams. Žinoma, skatinant šiuos procesus, svarbus vaidmuo teks universitetams.

Aalto universitetas yra unikalus dėl savo tarpdisciplininio modelio. Kokios jo stiprybės ir kokias galimybes jis sukuria (ar čia vystosi Europos Silicio slėnis?)?

Taip, žinoma. Mes siekiame tapti vienais lyderiaujančių pasaulio aukštųjų technologijų „startupų” centru. Nežinau, ar galėčiau tai pavadinti Europos Silicio slėniu, tačiau mes stengiamės iš jų mokytis ir kuriame stiprius ryšius su jais, taip pat su Izraelio, Europos ir Tolimųjų rytų panašiais centrais. Silicio slėnis yra ypatinga vieta dėl stipriai „startupams” palankaus nusistatymo ir mes norėtume tokį mastymą sukurti čia, Suomijoje.

Mūsų verslumo (entreprenerystės) aplinkai stiprią įtaką daro studentai. Šioje studentų kuriamoje aplinkoje dirbame visi – studentai, fakultetų nariai, tyrėjai ir entrepreneriai. Mes labai didžiuojamės „Aalto Venture Garage” centru (hub’u), kur studentai, dėstytojai, entrepreneriai, investuotojai ir visi, kam tai įdomu, gali kartu džiaugtis verslumo dvasia.

Universiteto miestelyje įsikūręs „Aalto Venture Garage” yra Šiaurės Europoje pirmaujantis bendro darbo (angl. co-working) ir investavimo galimybes suteikiantis (angl. seed accelerator) centras, kuris suteikia tinkamą infrastruktūrą kurtis programavimo aistruoliams (angl. hackers) ir „startupams”. Be to, veikia inkubatorius – Aalto Startup’ų centras, skirtas jau didesnį potencialą turinčioms įmonėms ir į kurį ilgainiui patenka daugelis garažo „startupų”.

Kitas unikalus projektas, kuris tapo mūsų simboliu ir Aalto sėkmės istorijos dalimi, – 2008 m. įkurtas Aalto dizaino fabrikas – modernaus, konceptualaus ir tarpdisciplininio mastymo ir praktinės veiklos simbiozė. Šis projektas skatina švietimo sistemos ir verslo pokyčius, nes sukuria nuolat besivystančią bendradarbiavimo erdvę studentams, tyrėjams ir verslo praktikams.

Kas motyvuoja jaunus žmones pasirinkti Aalto universitetą? Ko reikia siekiant sukurti tinkamą aplinką bendradarbiavimui ir kūrybiškumui?

Laisva aplinka įkvepia žmones būti drąsiais ir versliais, todėl jaunimas yra labiau pasiryžęs pradėti nuosavą verslą, pasirengęs atvirai pasakoti apie savo verslo idėjas, pristatyti jas savo draugams ir t.t. Juos motyvuoja sėkmingų entreprenerių apsilankymai ir pagalba (angl. coaching). Pavyzdžiui, Peter Vesterbacka, vienas iš žaidimo „Agry Birds” (Rovio) kūrėjų, yra mūsų „startupų” instruktorius.

Įvairovė, tarpkultūrinė aplinka, geros ir prieinamos vietos bendram darbui, panašaus mąstymo ir azartiški žmonės, ryšys su tarptautiniais tinklais – visa tai reikalinga norint sukurti žadinančią ir entreprenerišką aplinką.

Advertisements

From → Patirtis

10 Komentaras
  1. Vaxas permalink

    Oho, tox netrumpukas intervukas:) Bet lyg ir idomus, planuoju veliau perskaityti

  2. “Šiuo metu Suomijos startup’ai išgyvena tikrą renesansą. Šis procesas yra skatinamas iš apačios, t.y. jį skatina studentai, ištroškę įdomios ir savirealizaciją užtikrinančios karjeros.” Taigi, be to “grassroots”, turbūt, nieko nebus. Įdomu ar čia ką gali padaryti išorinė (valstybės) pagalba, ar tiesiog reikia laukti kol susiformuos studentų karta, kuri pati ir pradės tą “judėjimą iš apačios”. Atskirų pavyzdžių gi yra. Spėju kas gali padėti, bet kuriuo atveju, tai galimybių suteikimas studentams susipažinti su tokiais “aktyvistais” užsieniuose.

  3. Kaip čia vis tas Izraelis prie Suomijos išlenda ir kodėl? Gal kokios programos pagalba Izraelis Suomiją paįtakojo?

  4. Gaila, mažai yra tarptautinių žinomų lietuviškų sėkmės istorijų. Visur tas pats vienas “GetJar” minimas. Nors, 10-jame “Verslo starto” naujienų numeryje (http://ktc.fastsite.lt/index,lt,22102.html=VmVyc2xvIHN0YXJ0YXM=) tas pats Will Cardwell mini dar du tarptautinius startup’us, kuriuose dalyvauja ir lietuviai: „AntsLab” ir „Campalyst”.

  5. Gailius permalink

    Aš manau, kad be kartos, kuri pati pradės “judėjimą iš apačios” niekas perdaug nesikeis iš esmės. Tačiau ir tai, kas vyksta dabar – kalbėjimas viešoje erdvėje, startupai ir t.t., deda pagrindą tam, kad būsima karta jau savo vidiniu nusiteikimu ir noru bei pasitikėjimu ir pradėtų stiprų judėjimą iš apačios, išnaudodama visas suteikiamas galimybes

  6. Gailius permalink

    O apie Izraelio ir Suomijos sasajas nelabai zinau ka, nebent speju, kad zydai turi vienoki ar kitoki rysi su beveik visomis salimis, ypac – geriau issivysciusiomis, nes tai jiems apsimoka;)

  7. Čiobiškis permalink

    Reikia suprasti, kad Suomijoje, Skandinavijoje jau praktiškai visur naudojamas 4G ryšys. Tai reiškia, kad galima per tinklą žiūrėti vaizdo transliacijas, žaisti žaidimus. Skandinavai telefonus naudoja pramogoms. O todėl atsiranda didelis naujų pramogų, žaidimų sprendimų poreikis. O ši rinka tik augs… “Angry Birds” buvo tik pradžia, manau.

  8. Saule permalink

    Na, Lietuvoje irgi geras internetas. 3G irgi labai daug kur veikia ir lietuviai taip pat vis daugiau telefonus naudoja pramogai.

  9. Z_fan permalink

    Pries gerus 10 metų buvau Estijoje vienoje vasaros mokslo stovykloje. Joje dalyvavo ir Suomijos studentai. Jie jau tuomet, kai man mobilusis telefonas atrode kazkoks nepasiekiamas kosmosas, turejo telefonus, kurie, kaip sake, prikimsti funkciju, kuriu nenaudoja. Beje, tuomet kalbejo, kad telefonas yra skirtas tik pasikalbejimui;)) Kaip viskas pasikeite, nes telefonas tapo ir pramoga, ir mini kompu

  10. Vejas permalink

    Joo pokytis staigus telefonu, nzn, ar teisingai esu nugirdes, kad Lietuvoje ismaniuju telefonu koncentracija vienam zmogui niekuo nesiskiria nuo tos pacios suomijos?

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: