Skip to content

Suomijos ekonomistas Jorma Pohtola: priešnuodis emigracijai – skatinti jaunimą kurti verslą Lietuvoje

2012/10/26

Lietuvos akademinis jaunimas – žingeidus, gabus ir kūrybiškas, galintis sukurti puikią savo šalies ateitį. Vienintelė problema – daug išsilavinusių jaunų žmonių emigruoja, geresnės ir greitesnės karjeros galimybių ieškodami užsienyje.

Suomijos Aalto universiteto Smulkaus verslo centro (SVC) dėstytojas dr. Jorma Pohtola įsitikinęs, kad vienas veiksmingiausių būdų gabius jaunuolius išlaikyti šalyje – aktyviai skatinti juos kurti verslą Lietuvoje.

Būtina ugdyti studentų verslumą, aiškinant kaip žengti pirmuosius žingsnius versle, kaip sukurti ir įvesti į rinką naujus produktus ir paslaugas, kaip apsidrausti nuo galimų didelių finansinių nuostolių. Apie visa tai penkių Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams vestuose seminaruose „Ryšių su klientais ir finansų vadyba“ kalbėjo J.Pohtola.

Žinomą Suomijos ekonomikos specialistą į Lietuvą pakvietė studentų verslumo ugdymo projekto START rengėjai. Rugsėjį jų kvietimu jau lankėsi kitas žinomas Aalto universiteto SVC ekonomikos profesorius Markku Virtanenas. Jo įspūdžius iš viešnagės mūsų šalyje rasite START tinklaraštyje Pradejau.lt, o šį kartą skaitytojų dėmesiui – pokalbis su J.Pohtola apie kliento svarbą, studentų baimę kalbėti angliškai, patirties įtaką sėkmingam verslui ir jaunų žmonių emigraciją.

Svarbiausia – ryšys su klientu

Kokią svarbiausią žinią norėjote perduoti Lietuvos studentams?, – tinklaraštis Pradejau.lt paklausė J.Pohtola.

– Vedžiau vienos dienos seminarus apie tai, kaip įvesti produktą į rinką, rinkodarą. O taip pat apie ryšį su klientais – kaip, suradus klientą, jį išlaikyti.

Labai gerai, kad studentai iš penkių skirtingų Lietuvos aukštųjų mokyklų (VDU, KTU, KU, VK, ASU, – red. past.) dabar yra verslo plano kūrimo procese. Viena verslo plano sudedamųjų dalių ir yra rinkodara. Taigi, jie turi apibūdinti, paaiškinti, koks tai yra produktas ar paslauga, kokie rinkos, į kurią nori įžengti ypatumai, dydis, kas yra jų konkurentai, kaip jie veikia. Tai – viena mano vedamų seminarų dalis.

Kitoje dalyje aiškinu kaip įžengti į rinką, naudojant skirtingus rinkodaros įrankius: reklama, prekės ar paslaugos pristatymas, tiesioginė rinkodara, kainodara ir pan. Taip pat studentams aiškinau, kaip jie gali greičiau patekti į rinką.

Seminarą užbaigiame įsivaizduodami, kad jau turime savo klientą. Jų pasitenkinimas produktu ar paslauga turi būti aukštas, kad jie sugrįžtu pas tave. Jei bus laimingi – sugrįš, todėl būtina puoselėti santykius su klientais. Jei žinai klientų vardus ir adresus, lengviau komunikuoti su jais. Tai mano pagrindinė žinia studentams.

Studentai bijo kalbėti angliškai

Kokį įspūdį susidarėte apie Lietuvos studentus? Ar galite juos palyginti su kitų šalių akademiniu jaunimu?

– Iš lietuvių studentų akių matau, kad jie klauso labai atidžiai, yra susidomėję ir nori gauti kuo daugiau informacijos. Iš tokios reakcijos sprendžiu, kad jie savo universitetuose neturi tokio pobūdžio mokymų.

Angliškai studentai supranta labai gerai, tačiau ne taip laisvai kalba, jiems pritrūksta žodžių. Jie užduoda labai gerus klausimus, todėl matau, kad domisi, tačiau laisvai bendrauti anglų kalba jiems yra sudėtinga, jie galbūt bijo kalbėti. Todėl geriausia būtų dirbti mažose grupėse, su 5-7 žmonėms, tačiau jų čia susirinkę gerokai daugiau.

Palyginimui, suomiai angliškai kalba visiškai laisvai. Tačiau man teko dėstyti daugelyje pasaulio šalių. Pavyzdžiui, vedžiau mokymus Pietų Azijos šalyse – Pietų Korėjoje, Vietname, Malaizijoje. Pastebėjau, kad žmonės visur iš esmės yra vienodi. Skiriasi tik kalbos mokėjimo lygis. Lietuvos studentai yra tipiški Europos studentai.

Nežinau ar Lietuvoje veikia studentų mainų programos, tačiau būtų labai gerai visiems studentams bent vieną semestrą pastudijuoti užsienyje. Taip pat, visos aukštosios mokyklos privalėtų kviestis vizituojančius užsienio profesorius. Tai taip pat labai padėtų.

Sėkmingo verslo garantas – patirtis

Jūsų patarimai jauniems žmonėms, norintiems teisingai pradėti verslą.

– Studentams jau sakiau pabaigę universitetą, jie turėtų bent keletą metų padirbėti pramonės įmonėse, kad susidarytų bendrą vaizdą, įgytų patirties, tai jiems labai padėtų. Statistika rodo, kad 50 proc. naujai įkurtų kompanijų „miršta“ po 5 metų. Tai didelis procentas. Išgyvenimo tikimybę galite padidinti įgydami patirties pramonės įmonėse prieš pradėdami savo verslą. Suomijoje verslą pradedantys žmonės dažniausiai turi 5-8 metus patirties gamyboje, pramonėje.

Tačiau po dviejų, penkių ar aštuonių metų tas, ką tik baigęs universitetą studentas, jau nebus toks jaunas, toks drąsus, turės šeimą, kuriai labai svarbus finansinis stabilumas, kuri nenori rizikuoti…

– Savo verslą pradėti norintiems jauniems žmonėms sakau, kad jie į bendrovės valdybą turi įtraukti bent keletą patyrusių žmonių. Pavyzdžiui, jei verslą pradeda trys žmonės, jie gali pasidalinti po 20 akcijų. Į valdybą įtraukti patyrę vadovai, verslininkai po 10 proc. akcijų. Techniniai darbuotojai – po 5 proc. Tai padidintų įmonės išgyvenimo tikimybę.

Turbūt dar vienas būdas įgyti neįkainojamos patirties – studijų metais pradėti daug investicijų nereikalaujantį mažą verslą?

– Taip, studijų metais užsiimti mažu verslu yra puiki idėja, jei į verslą neinvestuojamos didelės lėšos.

Verslo inkubatoriai taip taip pat gera erdvė jauniems žmonėms pradėti verslą, per 2-3 metus įgyti patirties. Mano universitete veikiančiame verslo inkubatoriuje šiuo metu veikia apie 90 įmonių.

Inkubatorius veikia jau apie 15 metų, todėl mes turime ilgalaikius įkurtų įmonių veiklos rezultatus. Atlikome tyrimą, kaip tris metus inkubatoriuje veikusioms įmonėms sekasi jį palikus. 95 proc. jų veikė ir po penkių metų, palikus inkubatorių. Palyginkite su anksčiau minėta statistika, kuri rodo, kad 50 proc. naujai įkurtų kompanijų „miršta“ po 5 metų.

Svarbiausia problema – emigracija

Ar lengva Lietuvoje pradėti verslą?

– Estijoje aš lankiausi šimtus kartų, Latvijoje – gal 20 kartų, tačiau niekad nebuvau Lietuvoje. Tik šį pavasarį atvykau pirmą kartą į jūsų šalį. Aš maniau, kad Lietuva labai labai atsilieka nuo kitų dviejų Baltijos valstybių. Tačiau matau, kad iš esmės viskas yra panašu. Tai mane maloniai nustebino.

Lietuviai yra tipiški baltai, daug ir sunkiai dirbantys žmonės, todėl aš matau šviesią ateitį. Vienintelė problema, kad jūs turite išlaikyti jaunus žmones, sulaikyti juos nuo išvažiavimo svetur. Štai kodėl reikia kurti verslą čia.

Prizas – verslo idėjos realizavimas

2011 metų pabaigoje startavęs ir du metus truksiantis studentų verslumo ugdymo projektas START jungia penkias šalies aukštąsias mokyklas bei mokslo ir technologijų parkus. Jo dalyviai ne tik gauna daug naudingų finansinių, rinkodaros, ekonominių žinių, bet ir varžosi dėl itin viliojančio prizo – savo verslo idėjos realizavimo.

START dalyvauja KTU regioninis mokslo parkas, Kauno technologijos universitetas, Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parkas, Vytauto Didžiojo universitetas, Klaipėdos Mokslo ir technologijų parkas, Klaipėdos universitetas, Visorių informacinių technologijų parkas, Vilniaus kolegija, Aleksandro Stulginskio universiteto Mokslo ir technologijų parkas ir Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacija.

From → Patirtis

15 Komentaras
  1. Agniux permalink

    Pritariu 100% taciau siek tiek daugiau ne deklaratyvios paramos reiketu jaunimui, norinciam pradeti versla

  2. Agniux permalink

    Manau, kad uztektu atleisti kuri laika atleisti nuo mokesciu, pagal galimybes suteikti bent laikinai vietas, kur jie galetu minimaliom islaidom isikurti

  3. Mikas permalink

    Na, del vietos, tai pvz KTU RMP tokia vieta mano galva ir yra:)

  4. Dovilyte permalink

    Dėl mokesčių esu įsitikinusi, kad būtų svarbiausia parama, nes psichologiškai lengviau kažko imtis, kai iš karto žinai, kad po mėnesio ar pusmečio nereikės sukti galvos, iš kur paimti pinigus mokėti mokesčius, o jei veikla labai lėtai prasideda ir/arba apyvartos tik keli šimtai ar tūkstančiai litų

  5. Roberto Lucini permalink

    Taiklus pastebėjimas dėl anglų kalbos:) Būtina visiems išvažiuoti kuriam laikui apsitrinti į užsienį, kur būtų priversti kalbėti angliškai, ir nesvarbu, ar taisyklingai, ar ne, nes svarbiausia yra persilaužti ir apskritai nebijoti kalbėti, išmokti reikšti savo mintis net ir su minimaliu žodžių ir gramatikos bagažu

  6. Ciobiskis permalink

    Neblogas pastebėjimas dėl solidžių verslininkų įtraukimo į valdybą. Tik kad dėdė piktas ar koks sukčius nebūtų🙂

  7. Akurat kas dėl pasiūlymo prieš pradedant savo verslą padirbėti “realioje” įmonėje. Iš asmeninių apklausų, tyrimų ir šiaip pažįstamų, tai ilgiau išsilaikę privatūs verslininkai prieš tai dirbo kažkam savo srityje kurį laiką – dauguma. Na, o jeigu kas sukūrė verslą dar studijuodamas, tai kuo greičiau į kokį verslo inkubatorių tik šast:)

  8. Aš irgi norėčiau į savo “valdybą” įtraukti solidžių verslininkų:) Tik kur jų gauti?

  9. Ciobiskis permalink

    Matyt, reikia nuvykti į Verslo amatų rūmus, ar per kokį investuotojų renginį bandyti pasigauti.

  10. Roberto Lucini permalink

    Man irgi kyla klausimas – o kaip konkrečiai rasti patyrusius kelis dėdes, kurie norėtų rimtai pažvelgti į tavo pradedamą verslą ir į jį įsitraukti:)

  11. Dainava permalink

    Reikia į investuotojų konferenciją nuvykti🙂

  12. Ciobiskis permalink

    Angliškai jau ir pas mus rajone privačios mokyklos susisteigusios. Greit visa Lietuva angliškai kalbės, nors biskutį.

  13. Valdaz permalink

    Duok dieve, kad kalbetu, nes kuo toliau tuo labiau gebejimas kalbeti normaliai angliskai, o ne tik paprastame eiliniame lygyje, tures itakos karjewros galimybems. Ypac vilioja – tarptautines kompanijos, kurios moka tarptautinius atlyginimus, o tu dirbi ir gyveni kur nori – LTU, ar kazkur uzsienyje. Turiu pazistamu, kurie gauna eurais ta pati, ka ir neblogai uzdirbantys lietuviai litais:) Skirtumas siox tox yra;)

  14. Gailius permalink

    I investuotoju kongfresa galima nuvykti, bet kad tie dedes labai jau daznai uzriete nosis buna ir yra patenkinti tik savimi ir i jaunima kreivokai ziuri ir apsiroboja tik graziais zodziais ir paskatinimais is tribunos;))

  15. Ciobiskis permalink

    Dabar jau taip neturėtų investuotojai pūstis, nes iš palūkanų taip gerai negyvens “investuotojai į nieką”, ar iš nekilnojamo turto supirkimo… Kitas dalykas jaunimas turi turėt idėjų, iš kur darbuotojų gaut ir kokiose rinkose pardavinėsi, o ne vien skraidančius dramblius norėt gamint🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: