Ilja Laursas: Lietuvoje yra puikios sąlygos pradėti savo verslą

Laikraštyje „15min“ praėjusių metų pabaigoje buvo išspausdintas geras interviu su vienu ryškiausių pastarųjų metų Lietuvos IT verslininkų Ilja Laursu, kurio įkurta bendrovė „GetJar“ yra tvirtai įsitvirtinusi pasaulinėje mobiliųjų aplikacijų rinkoje. Svajojantys apie savo verslą, turėtų įsiklausyti į I.Laurso žodžius ir padrąsinimą. Tinklaraščio Pradejau.lt skaitytojų dėmesiui pateikiame straipsnį.

Kas nori pamatyti ir paklausyti I.Laurso pranešimo gyvai, tą gali padaryti Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime, kuris vyks 2012 m. liepos 12-15 dienomis Lietuvoje (http://pljs2012.lt/)

Technologijų kompanijos „GetJar“ vadovas, Europos metų verslininkas lietuvis Ilja Laursas įsitikinęs – Lietuvoje yra idealios galimybės pradėti verslą, tačiau pasaulinio lygio kompanija mūsų šalyje vargu ar iškiltų.

Didžiausios pasaulyje nemokamų mobiliųjų aplikacijų platinimo bendrovės „GetJar“ įkūrėjas I.Laursas patarimus, kaip gerą idėją paversti pelną nešančia kompanija, dalijo projekto „The Startup Kitchen“ paskaitoje.

Visą dėmesį verslininkas skyrė „startup’ams“ – neseniai įkurtoms ar besikuriančioms technologijų kompanijoms. Vos keturiomis skaidrėmis paskaitą iliustravęs verslininkas pusantros valandos be perstojo šnekėjo apie tai, kaip sukurti kompaniją, kaip pritraukti investuotojų, kam skirti daugiausia dėmesio ir ką daryti, kad verslo idėjos „nenukosėtų“ konkurentai ar rinkos milžinai.

Lietuvoje patogu rizikuoti

Anot I.Laurso, Lietuva puikiai tinka pradėti verslą: čia yra puiki komunikacijų ir techninė infrastruktūra, aukšta interneto bei mobiliųjų paslaugų sklaida, šalies geografinė padėtis yra patogi, be to, esame Europos Sąjungos dalis, o tai užtikrina gerą juridinę veiklos aplinką.

Nereikia pamiršti ir to, kad dauguma gyventojų yra išsilavinę, techniškai pažangūs, linkę rizikuoti, motyvuoti dirbti. Taigi, pasak I.Laurso, nesunku surasti ne tik gerų darbuotojų, bet ir inovatyvių paslaugų klientų.

„Jauni amerikiečiai žaidė kompiuterinius žaidimus ir valgė mėsainius, todėl jų patirties užteks naudoti „iPhone“. Tuo tarpu dauguma lietuvių moka perinstaliuoti „Windows‘us“, o kompiuteriuose laiko milijonų vertas programas. Vidutinis lietuvio techninis išsilavinimo lygis yra labai aukštas“, – teigė I.Laursas.

Informacinių technologijų rinka yra kaip 100 m bėgimas. Vienos milisekundės laimėjimas reiškia pergalę. Pirmosios vietos laimėtoją žino visi, jį rodo per televiziją, aptarinėja internete ir t.t. Antrą vietą žino dalis. O ketvirtos vietos nežino niekas, – palygino I.Laursas.

Dar vienas jo pateiktas pavyzdys: kai dauguma Lietuvos įmonių atlyginimus darbuotojams perveda elektroniniu būdu, JAV populiariausia atsiskaitymo forma tebėra čekiai, o bene pažangiausia inovacija – čekių skenavimas bankomatuose.

„Regionas yra idealus bandyti naujas idėjas, verslo modelius, rizikuoti, eksperimentuoti“, – tikino „GetJar“ įkūrėjas.

Milžinai iškyla JAV

Bet JAV rinka yra kur kas didesnė, šioje šalyje palankesnės sąlygos iškilti stambioms įmonėms. Todėl siekiant tarptautinio pripažinimo, Lietuvoje įkurtą verslą tektų perkelti į JAV.

Anot I.Laurso, pagrindiniai mokslo ir technologijų „kalvės“ – JAV Kalifornijos valstijoje esančio Silicio slėnio – privalumai yra aplinka ir žmonės.

Slėnyje sudaryta liberali juridinė aplinka, palanki verslo augimui, susiformavęs palankus požiūris į rizikos verslo finansavimą, rinka paruošta globaliam dominavimui, sukurta pažangiausia pasaulyje techninė infrastruktūra.

Be to, čia kur kas lengviau rasti kone visų sričių aukštos kvalifikacijos specialistų, kurių aukštas darbingumo ir motyvacijos lygis. Amerikoje darbuotojų motyvacija didinama duodant jiems įmonės akcijų. „Tokios įmonės, kaip „Facebook“, nesukuriamos dirbant nuo 9 iki 18 val.“ – pastebėjo I.Laursas.

Vertė – raktas į sėkmę

Kurdami įmonę verslininkai tikisi kaip įmanoma greičiau gauti pelno, tačiau I.Laursas teigia, kad svarbiausia yra didinti vertę, o ne pelną. Kuo didesnė bus kompanijos vertė, tuo daugiau investicijų ji sulauks (arba ją bus galima parduoti už didesnę kainą).

Maža to, kompanijos vertė neprivalo būti apčiuopiama ar apskaičiuojama. Dažnai yra žiūrima į ateitį ir atsižvelgiama į strateginę, o ne realią įmonės vertę. Todėl prieš penkerius metus „Google“ nusipirko „YouTube“ už 1,65 mlrd. JAV dolerių – dar ir dabar nuostolius nešanti svetainė ateityje gali pakeisti televiziją; o „Microsoft“ šįmet sumokėjo 8,5 mlrd. JAV dolerių už interneto pokalbių tarnybą „Skype“, kuri gali išstumti visą mobiliąją telefoniją.

„Naujoji ekonomika yra panaši į kvantinę fiziką tuo, kad čia galioja tikimybės, lūkesčiai, viltys, ateities skaičiavimai, ko nenumato tradiciniai ekonomikos vadovėliai“, – teigė I.Laursas.

Viena veikla

Norint „nuo nulio“ sukurti didelę vertę turinčią kompaniją teks pasiruošti sunkiai dirbti ir laukti. Kol produktas vystomas, o vertė nesukurta, pinigai yra praktiškai neapčiuopiami. Kiekvieną investiciją teks išleisti vertės didinimui, o ne savo poreikių tenkinimui.

I.Laursas teigia, kad finansuoti verslą iš savo lėšų, tikintis jas susigrąžinti su kaupu vėliau, nėra itin geras sprendimas, kadangi tai lems lėtą įmonės augimą.

„Informacinių technologijų rinka yra kaip 100 m bėgimas. Vienos milisekundės laimėjimas reiškia pergalę. Pirmosios vietos laimėtoją žino visi, jį rodo per televiziją, aptarinėja internete ir t.t. Antrą vietą žino dalis. O ketvirtos vietos nežino niekas“, – palygino I.Laursas.

Dėl to jis pabrėžia, kad įgyvendinant bet kokią idėją svarbi „superkoncentracija“ – reikia susitelkti ir daryti tik vieną dalyką, nesiblaškyti ir nesiimti pašalinių darbų, nors jie galėtų duoti trumpalaikės naudos.

Idėjas saugo greitis

Pasaulyje yra tūkstančiai žmonių, kurie turi puikių idėjų, tačiau šiais laikais pati idėja nieko nereiškia, nes ją akimirksniu gali nusikopijuoti ar pasivogti konkurentai. Turėdami daugiau lėšų ir patirties, jie gali sukurti geresnį produktą. Ir konkurentai laimės, nes vartotojai visuomet renkasi geriausią produktą, o ne tai, ką siūlo jo išradėjas.

Pavyzdžių apstu – M.Zuckerbergas neišrado socialinių tinklų, bet „Facebook“ yra šios rinkos lyderis; „Google“ nebuvo pirmoji paieškos sistema, bet dėl patogumo dauguma renkasi būtent ją ir t.t.

Todėl įgyvendinant idėją svarbu greitis, nes tik jis gali apsaugoti inovacijas. „Paslėpti geros idėjos neįmanoma. Jei kažkam jos reikės, konkurentai ją kaipmat nusikopijuos ar pasivogs ir vėliau bylinėsis teismuose, kurie gali trukti kelerius metus, – teigia I.Laursas. – Greitis kartu yra ir mažų įmonių pranašumas prieš dideles korporacijas, kuriose pilna biurokratijos ir kitų stabdžių.“

Pinigų „deginimas“

Greitis – tai ne tik tikslo siekimas pasitelkiant visas įmanomas priemones. Tai ir greitas sprendimų priėmimas, investicijų „deginimas“ siekiant kokybės.

I.Laursas teigia, kad norint sukurti gerą produktą teks daug lėšų investuoti į kokybę.

„Tarkime, interneto paslaugų teikėjams yra svarbus „uptime“ – laikas, kada paslaugos yra prieinamos klientams be sutrikimų. Norint pasiekti 95 proc., užteks investuoti šimtą dolerių, pasistatyti paprastą serverį ir susikurti vieną duomenų bazę. Norint padidinti pasiekiamumą keliais procentais, teks investuoti tūkstantį kartų daugiau – pirkti galingus serverius, kurti dubliuojamas duomenų bazes, visą parą samdyti personalą ir t.t. Norint, kad „uptime“ būtų 99,5 proc., teks investuoti milijonus“, – sako verslininkas.

Taip pat jis pataria kurti įmones ne „nuo apačios“, o remtis amerikiečių pavyzdžiu ir pirmąsias investicijas išleisti aukšto lygio vadovų samdymui. Nors jie gali būti brangūs, tačiau jų kontaktai, patirtis ir žinios įmonei atneš kur kas daugiau naudos, nei keli nepatyrę draugai ar bendrakursiai.