Skip to content

Mąstantis ir kuriantis žmogus yra didžiausias turtas

2012/01/20

Sveiki, tęsiame pokalbių ciklą su mokslo ir verslo integravimą skatinančio projekto START dalyviais. Šį kartą mintimis apie jaunimo verslumo ugdymą, inovacijų svarbą ir didžiausią šalies turtą – mąstantį ir kuriantį žmogų, su mumis pasidalino Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parko atstovas dr. Artūras Mickus.

– Apie tai, kad Lietuvoje yra pernelyg didelis atotrūkis tarp akademinės visuomenės ir verslo, kalba ir verslininkai, ir politikai, ir mokslininkai, ir studentai. Pastarieji skundžiasi, kad, baigus aukštąją mokyklą, jaunam, daug teorinių žinių turinčiam specialistui yra labai sunku įsilieti į darbo rinką. Ar iš tiesų ši problema yra tokia didelė mūsų šalyje?

– Iš vienos pusė – taip, iš kitos – ne. Pirmiausia priklauso nuo pačio studento – jei jis yra imlus, žingeidus, tai to, ko negauna aukštojoje mokykloje, tikrai pats susiranda ir išmoksta.

Aš esu informatikas, todėl galiu kalbėti už juos. Mūsų srityje kalbos apie minimą atotrūkį yra dirbtinės, nes šių specialistų Lietuvoje netgi trūksta. Pagal asociacijos „Infobalt“ tyrimus, 2014-2015 m. mums reikės apie 3 tūkst. IT specialistų. Teoriškai tam laikui paruoštume apie 1,5 tūkst. specialistų, įskaitant visus įstojančius į kolegijas, universitetus. Realiai jų bus mažiau, nes vis tik studijų metu bus „nubyrėjimas“, emigracija. O dar prasidedanti demografinė krizė.

Informatikai yra žmonės žingeidūs ir darbo tikrai turės. Tą patį, aišku, būtų galima pasakyti ir apie kitas tiksliųjų mokslų sritis – biomediciną ar fizinius mokslus. Sunkiau yra socialinių ir humanitarinių mokslų atstovams.

– Jūsų manymu,  START gali padėti greičiau „susidraugauti“ teorijai ir praktikai?

Paimkime paprastą pavyzdį. Jaunas žmogus turi idėją, tačiau yra tik tam tikros srities specialistas. Kai bandys savo idėją įdiegti praktikoje, įvesti į rinką, jam prireiks ir kitų sričių žinių – teisinių, finansinių ir t.t.. Jis turėtų vienas sėdėti ir gilintis į visus teisinius dokumentus, o tai atima „žiauriai“ daug laiko. Nes šių sričių specialistų samdymui reikia finansinių išteklių, kurių, kaip paprastai, pas jauną žmogų nerasta.

Taigi, po kiek laiko, o dar atsižvelgiant į mūsų biurokratiją, pavyzdžiui, registruojant įmonę, tai jaunam žmogui gali nusvirti rankos tęsti pradėta veiklą. Gerai išmanyti visas verslo idėjos realizavimui reikalingas sritis – misija įmanoma, bet sunkiai įgyvendinama. Kaip rodo pasaulio statistika nuo idėjos iki jos komercinio įgyvendinimo praeina 3-5 metai.  Ir tik 10-30 proc. naujų susikūrusių technologinių įmonių išgyvena per pirmuosius 2-3 metus. Todėl šioje vietoje mokslo parkai, aukštosios mokyklos, prisidėdamos prie šito projekto, padės tam žmogui bent jau tuos pirmuosius žingsnius, sunkumus sušvelninti ir sėkmingai žengti tolyn.

Jaunimo verslumo skatinimas, šalia inovacijų, technologijų perdavimo, yra prioritetai ne tik Amerikoje ir Europoje, bet ir Azijoje, jei imsime Kiniją, Japoniją, Singapūrą. Juk yra skirtumas, ar verslas reiškia iš Ispanijos ar Italijos atvežtų apelsinų, mandarinų pardavinėjimą, ar savo idėjos sugalvojimą ir jos įvedimą į rinką, tuo pačiu sukuriant naują kokybę ir pridėtinę vertę.

Antreprenerystė (procesas, kuriuo individai (tiek turintys savo įmones, tiek veikiantys organizacijos viduje) siekia inovatyviai ir efektyviai panaudoti galimybes, net jei tuo metu tam neturi reikiamų išteklių – red. past.) yra skatinama visame pasaulyje.

START truks du metus, ir mes padėsime studentams pasiruošti įveikti kliūtis, kad povandeniniai rifai jų „morališkai neužmuštų“, kad nedingtų ūpas kurti savo verslą. Labai norėtųsi , kad jaunimas liktų čia Lietuvoje kurti savo ateitį, o neišvyktų laimės ieškoti svetur. Tačiau aš bijau vieno dalyko, kad tokie projektai nebūtų tik pavienės akcijos. Reikėtų valstybės mastu galvoti apie pastoviai veikiančias programas, skatinančias jaunimo verslumą.

Iš vienos pusės, matau teigiamų Ūkio ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos žingsnių, tačiau norėtųsi, kad tai peraugtų į tęstines programas. Daugelyje Vakarų šalių tokios programos sėkmingai veikia, joms skiriami dideli pinigai.

Inovacijos žmonijai davė didelį postūmį. Pažymėtina, kad dauguma jų buvo  antreprenerių idėjos, o ne stambių tarptautinių kompanijų. Apie 63 proc. tų inovacijų, kurios per XX a. buvo įdiegtos praktikoje, sukūrė kaip tik tie pavieniai  antrepreneriai, o po Antrojo pasaulinio karo – net 95 proc.: kompiuteriai, mobilūs telefonai, dirbtinė oda, kontaktiniai akių lęšiai…sąrašą galima tęsti ilgai. Ne tik Vakarai, bet ir Rytai supranta, kad didžiausias turtas yra mąstantis, kuriantis žmogus.

– Papasakokite, kaip apskritai sureagavote į idėją dalyvauti rengiant tokį du metus truksiantį projektą?

– Aišku, kad teigiamai. Anksčiau Lietuvos mokslų parkai PHARES programoje ir kituose projektuose bandydavo dalyvauti atskirai ir dažniausiai būdavome „nubuksuojami“. Dabar parkai pamatė – gerai, mūsų nedaug, mes maži, bet kai susivienijame į vieną bendrą komandą, siekdami tų pačių tikslų, mes tikrai galime nemažai ką padaryti. Šitas projektas – vienas iš tokių pavyzdžių. Idėja reikalinga, savalaikė, netgi gal šiek tiek vėluojanti, bet geriau vėliau negu niekad.

– Ką START dalyviams konkrečiai galės pasiūlyti Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parkas?

– Kaip jau minėjau, žmogus yra didžiausia turtas. Įmonės ieško specialistų, netgi moka premijas, „bonusus“, kad jiems atvestų jaunus, darbščius žmones. Tų įmonių atstovai pas mus atėjusiems studentams padės orientuotis kas darosi darbo rinkoje, kokios yra prioritetinės kryptys.

Kitas dalykas, mes patys mokome, konsultuojame, vedame seminarus, rengiame verslo planus. O ko patys nemokame ar nežinome, kviečiame ekspertus iš išorės, žmones, kurie turi patirties dirbdami ne tik su didelėmis Lietuvos įmonėmis, bet ir užsienio kompanijomis (Suomija, Vokietija, Anglija). Jie pasidalins su studentais savo žiniomis.

– Šiais laikais žmogui svarbiausia – kokią naudą iš konkrečios veiklos jis gaus. Taigi, kodėl studentams verta dalyvauti START?

– Žingeidumas, kūrybiškumas yra varomoji jėga. Tai yra pirmiausia. Antra, mes jiems, kuriant savo verslą, būsime lyg ta oro pagalvė, padėsianti mažinti išorinius smūgius, amortizuoti juos. Nes kuriant savo verslą pradžioje būna tikrai sunku – teisiniai, administraciniai, techniniai klausimai. Jų lauks kvalifikuotų žmonių komanda, kuri padės visus šiuos sunkumus įveikti. Kita nauda – bendravimas. Studentai  susitiks su daug naujų žmonių, keisis žiniomis, patirtimi, idėjomis, mintimis.

Be abejo, universitetuose taip pat vyksta paskaitos, kuriose dėstomi svarbūs ir naudingi dalykai, tačiau čia vyks bendravimas su žmonėmis, kurie visa tai jau yra praėję. Praktika yra praktika, o teorija yra teorija. Vienas be kito jie negali, bet jei imti tik teoriją, irgi negerai.

From → Patirtis

4 Komentaras
  1. Saulius permalink

    Pritariu, kad mąstantis žmogus – svarbiausia, tačiau tai turėtų suvokti ir mūsų politikai pagaliau ne žodžiais, o realiais veiksmais

  2. St. permalink

    Turbut IT specams tikrai darbo netruksta ir Ltu, ir uzsienyje…

  3. Bila permalink

    Jei būtum programeris, tai netūrktų tikrai pasiūlymų;)

  4. Saule permalink

    Kazka daryt didesnem apimtim galima tik kompleksiskai

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: