Praleisti ir eiti į turinį

Kiek poilsio privaloma suteikti darbuotojui?

2013/07/02

poilsisPoilsio laikas – tai įstatymu, kolektyvine ar darbo sutartimi reglamentuotas laisvas nuo darbo laikas. Yra penkios poilsio laiko rūšys: 1) pertrauka pailsėti ir pavalgyti; 2) papildomos ir specialios pertraukos pailsėti darbo dienos (pamainos) laiku; 3) paros nepertraukiamasis poilsis tarp darbo dienų (pamainų); 4) savaitės nepertraukiamasis poilsis; 5) kasmetinis poilsio laikas (švenčių dienos, atostogos).

Darbuotojams suteikiama ne ilgesnė kaip dviejų valandų ir ne trumpesnė kaip pusės valandos pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Ši pertrauka paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos (pamainos) laiko, bet ne vėliau kaip po keturių darbo valandų. Darbuotojas pertrauką pailsėti ir pavalgyti naudoja savo nuožiūra. Jis šiuo laiku gali palikti darbo vietą. Ši pertrauka neįskaitoma į darbo laiką.

Esant šešių dienų darbo savaitei, poilsio ir švenčių dienų išvakarėse gali būti dirbama be pertraukos pailsėti ir pavalgyti tik tada, jei tos darbo dienos trukmė neviršija šešių valandų. Darbdavys privalo pasirūpinti, kad darbuotojams būtų sudarytos tinkamos sąlygos per pertrauką pailsėti ir pavalgyti.

Tuose darbuose, kur dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, darbuotojui turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku.

Pertraukos pailsėti ir pavalgyti pradžią, pabaigą ir kitas sąlygas nustato darbo tvarkos taisyklės, darbo grafikas, kolektyvinė ir darbo sutartis.

Atsižvelgiant į darbo sąlygas, darbuotojams darbo laiku suteikiamos papildomos pertraukos pailsėti. Jaunesniems kaip aštuoniolikos metų darbuotojams, kurių darbo laiko trukmė yra ilgesnė negu keturios valandos, privalo būti suteikta mažiausiai trisdešimties minučių papildoma pertrauka pailsėti darbo metu. Ji įskaitoma į darbo laiką.

Dirbant lauke arba nešildomose patalpose, taip pat dirbant sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą arba darbą veikiant kitiems nepalankiems sveikatai veiksniams, privalo būti suteikiamos specialios pertraukos. Papildomos ir specialios pertraukos įskaitomos į darbo laiką, jų nustatymo tvarką tvirtina Vyriausybė. Papildomų ir specialių pertraukų skaičius, trukmė ir poilsio vieta atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas nustatomi kolektyvinėse sutartyse bei darbo tvarkos taisyklėse.

Kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės. Kasdieninio nepertraukiamojo poilsio laikas darbuotojams iki šešiolikos metų privalo būti ne trumpesnis kaip keturiolika valandų, o asmenims nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų – ne trumpesnis kaip dvylika valandų ir apimti laiką nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos.

Bendra poilsio diena yra sekmadienis, o esant penkių dienų darbo savaitei – šeštadienis ir sekmadienis. Esant suminei darbo laiko apskaitai, darbuotojams suteikiamos poilsio dienos pagal darbo (pamainų) grafikus (tvarkaraščius).

Savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip trisdešimt penkias valandas.

Skirti dirbti poilsio dienomis draudžiama, išskyrus tokius darbus, kurių sustabdyti negalima dėl techninių gamybos sąlygų (nepertraukiamai veikiančios įmonės, organizacijos), darbus, būtinus gyventojams aptarnauti, taip pat neatidėliotinus remonto ir krovos darbus. Nėščias moteris, neseniai pagimdžiusias moteris ir krūtimi maitinančias moteris, darbuotojus, auginančius vaiką iki trejų metų, bei darbuotojus, vienus auginančius vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, asmenis iki aštuoniolikos metų dirbti poilsio dienomis galima skirti tik jų sutikimu.

Asmenims iki aštuoniolikos metų turi būti suteikiamos ne mažiau kaip dvi poilsio dienos per savaitę.

Įmonėse, įstaigose ir organizacijose nedirbama šiomis švenčių dienomis:

1) sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną;

2) vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną;

3) kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną;

4) sekmadienį ir pirmadienį – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis;

5) gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną;

6) pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną;

7) pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną;

8) birželio 24-ąją – Rasos ir Joninių dieną;

9) liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną;

10) rugpjūčio 15-ąją – Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną);

11) lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų dieną;

12) gruodžio 24-tąją – Kūčių dieną;

13) gruodžio 25-ąją ir 26-ąją – Kalėdų dienomis.

About these ads

From → Patirtis

9 Komentaras
  1. Poilsis labai reikalingas, bet daugelyje darbovieciu vis tiek darbuotojai neisnaudoja ju visu – arba patys bijo, tipo kaip atrodys, arba vadovai gudriai neleidzia

    • dažniausiai darbuotojai patys nežino ko gali reikalauti. Pvz., labai mažai kas naudojasi vadinamais mamadieniais (tėvadieniais). Darbo kodeksas numato, kad šia laisva diena gali pasinaudoti abu tėvai, tačiau dauguma sako, kad “mano antra pusė tuo jau naudojasi, tai man nepriklauso”. Arba kas naudojasi ar yra girdėję, kad naudotų papildomas dienas, pridedamas prie atostogų už bent 10 metų toje pačioje įmonėje išdirbtą laiką?

      • Pats tas pavadinimas “mamadienis” yra kvailas. Dauguma vyrų taip ir nesupranta, kad “mamadienis” gali būti ir “tėčiadienis”.

  2. Sutinku su abiem komentuotojais. Viena vertus, per mazai zinome savo teises, kita vertus, nemazai darbdaviu nepadeda apie tai suzinoti arba neskatina isnaudoti viso priklausancio poilsio

  3. Gerai, kad skelbiama tokia info, kai ko nezinojau, pavyzdziui apie mamadienius

  4. TIkrai mamadieniai klaidina, tėvadieniai ar kažkaip taip tiksliau būtų pavadinti;)

  5. Nieko apie tai nežinau. Žinau kiek priklauso atostogų ir kad biuletenį galiu pasiimti:))

  6. Kas is to, kad zinau, kiek atostogu priklauso, jei negaliu ju iseti del darbo kruvio, virsininkas sako geriau tau sumokesiu daugiau pinigu bet atostogu negaliu isleisti

  7. Juk visą laiką apie tokius dalykus galima pasiklausti darbdavio…

Parašykite komentarą

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Sekti

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.

%d bloggers like this: